TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

JAV traukiasi

2014 06 04 6:00

Pastaruoju metu labai kritikuojama JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika. Ji esanti pernelyg neryžtinga ir baikšti, leidžia Vakarų ir demokratijos priešams savavaliauti. Prezidento pasyvumas esą kenkia JAV prestižui, mažina šalies įtaką pasaulyje, skatina priešiškai nusiteikusias valstybes mesti vis daugiau iššūkių Vašingtonui, destabilizuoja tarptautinę padėtį.

B. Obama kritikuojamas dėl to, kad nenoriai pritarė JAV dalyvavimui karinėje operacijoje prieš Libiją, o tenkinosi "vadovauti iš paskos". Dar daugiau priekaištų sulaukė jo sprendimas nesmogti Sirijai paaiškėjus, kad Basharo al Assado vyriausybė naudojo cheminius ginklus. Ne mažiau B. Obama pliekiamas už politiką Ukrainos atžvilgiu - esą neįvedė griežtų sankcijų, atsisakė apginkluoti Ukrainos kariuomenę, kol kas neįsipareigojo Rytų Europoje nuolat dislokuoti didelio JAV karių kontingento. Pasak savaitraščio “Economist”, susirūpinę sąjungininkai klausia, dėl ko JAV kariautų, tiksliau tariant, ar JAV juos gintų.

Kritikų netrūksta. Rytų Europoje esama nepasitenkinimo dėl santykių su Rusija "perkrovimo", nuolaidžiavimo Vladimirui Putinui. Izraelį ir Saudo Arabiją pykdo B. Obamos pastangos įtikinti Iraną atsisakyti branduolinio ginklo. Ne viena Azijos šalis tikisi tvirtesnės laikysenos agresyvios Kinijos politikos atžvilgiu.

Daugelis pasaulio šalių priprato prie to trumpo laikotarpio - nuo 1991 iki 2003 metų, kai JAV buvo neginčijamas pasaulio hegemonas, lygių neturinti supergalybė, kuri ne tik sprendė problemas visuose pasaulio kampuose, bet ir darė tai savo lėšomis. Kitaip sunku suprasti, kodėl ne tik Lietuva, bet ir dauguma Europos šalių faktiškai nusiginklavo ir nieko nedarė, kai Rusijos politika tapo grėsmingesnė V. Putinui įsitvirtinant valdžioje. Buvo laukiama, kad Vašingtonas toliau užtikrins Europos saugumą, bus Artimųjų Rytų policininkas, ir vienas gebės sutramdyti Rusiją, Kiniją ir musulmonų fundamentalizmą. Kuo greičiau bus įsisąmoninta, jog tie laikai praėjo ir niekada nebegrįš, kuo greičiau bus atsisakyta pasenusio tarptautinių santykių vaizdavimo, tuo greičiau bus galima suprasti ir stengtis valdyti skirtingą pasaulį.

Praėjusią savaitę B. Obama mėgino atsakyti į savo kritikų kaltinimus teigdamas, jog JAV tebėra vienintelė nepakeičiama valstybė, kuri privalo visuomet vadovauti pasaulio arenoje. Bet tai toli gražu nereiškia, kad kiekviena problema spręstina karinėmis priemonėmis. Jis didžiavosi gebėjęs sutelkti sąjungininkus ir izoliuoti Rusiją po Krymo aneksijos. Manytina, kad keliaudamas po Europą šią savaitę jis toliau gins savo užsienio politiką.

Nuvylęs daugelį savo uoliausių rėmėjų B. Obama nėra populiarus prezidentas. Bet jis tikrai nujautė ir reagavo į akivaizdų amerikiečių nuovargį ir nusivylimą nesibaigiančiais karais. Vis daugiau amerikiečių yra įsitikinę, kad nebegalima švaistytis šalies turtu ir rizikuoti savo karių gyvybe dėl neaiškių tikslų. Apklausos rodo, jog nepaprastai daug amerikiečių mano, kad JAV neturėtų būti pasaulio policininkas, kad reikia labiausiai rūpintis vidaus padėtimi, o ne kištis į kitų šalių reikalus. Jau penkis dešimtmečius nebūta tokių stiprių izoliacionistinių nuotaikų. Net kovingai nusiteikusioje ir JAV karinę galią palaikančioje Respublikonų partijoje mažėja politikų, kurie kaip Lietuvos numylėtas senatorius Johnas McCainas mano, jog užsienio problemas reikia spręsti bombardavimu.

Šis skepticizmas dėl karinių priemonių yra pagrįstas. Irakas ir Afganistanas parodė, jog neįmanoma numalšinti gerai organizuoto vidaus pasipriešinimo, intervencija Libijoje - kad lengviau nuversti diktatorių, negu užtikrinti taiką ir stabilumą, o tris mėnesius trukęs itin intensyvus Kosovo ir Serbijos bombardavimas - kad vien oro antpuoliais sunku palaužti priešo valią. Šių pamokų neišmoko tie, kurie piktinasi, jog B. Obama nusprendė nesmogti Sirijai, nors visiems turėtų būti aišku, kad kelių, net dešimties dienų antpuoliai iš esmės nepakeistų padėties.

Neginčytina, jog JAV užsienio politika yra ne tokia ryžtinga, nors verta prisiminti, kad Rusija aneksavo Abchaziją ir Pietų Osetiją, kai prezidentavo karingasis George'as W. Bushas. Taigi ne tik prezidento valia lemia JAV reakciją. Nemažą vaidmenį vaidina tai, kad ši šalis neturi patikimų ir veiksmingų partnerių. Sirijos atveju Europos Sąjungos (ES) elgesys buvo gėdingas, net veidmainiškas. Aiškinta, kad cheminių ginklų panaudojimas negali likti be pasekmių, tarptautinis atsakas būtinas, bet tegul tai daro kiti. Tik Prancūzija įsipareigojo prisidėti prie karinių veiksmų.

Didžioji Britanija, Italija ir kai kurios kitos ES šalys labiausiai reikalavo imtis karinių priemonių prieš Libiją, bet nesiėmė konkrečių veiksmų, kol nesulaukė JAV pritarimo. Gerai, kad laukė. Vos prasidėjus karinei operacijai paaiškėjo, kad be JAV paramos europiečiai nesugeba atlikti savo užduočių. Nežinau, kiek kainavo Libijos puolimas ir Muammaro Gaddafi medžioklė, bet beveik neabejoju, kad JAV išleido daugiau pinigų negu visos ES šalys kartu sudėjus, nors jos buvo didžiausios antpuolių šalininkės. Įsitikinimas, kad JAV ne tik turi ginti Europą, bet ir daryti tai savo lėšomis, nepasikeitė net po Krymo aneksijos. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino JAV Lenkijos teritorijoje dislokuoti iki 10 tūkst. karių, bet, kiek žinau, nesiūlė padengti išlaidų.

Vašingtonas turi teisę laukti didesnio palaikymo iš ES, kuri turi pusę milijardo gyventojų ir net didesnį ūkį negu JAV. Bet vargu ar ES šalys ir kitos partnerės, kaip Japonija ar Izraelis, pasiryžusios prisiimti atsakomybės naštą ir jos kainą. NATO šalys didins gynybos išlaidas, bet įtariu, kad minimaliai, ir tik tol, kol baiminamasi dėl galimos Rusijos agresijos. Jei JAV turėtų rimtesnių partnerių, kurie ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, pinigais, gal net savo kareivių gyvybėmis prisidėtų prie tvarkos palaikymo, jos galėtų elgtis ryžtingiau. Tada būtų mažiau abejonių dėl JAV ryžto ginti NATO šalis agresijos atveju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"