TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Jei prezidentė būtų chirurgė

2011 11 16 7:00

Jei ligonis raišas viena koja ir jos neįmanoma išgelbėti, galūnę galima amputuoti. Net reikia. Bet jei gydytojas nekompetentingas, gali nupjauti ir ne tą koją, kurią reikia. Nieko baisaus nenutiks - tiesiog reikės ne vieno, o dviejų protezų. 

Paramos iš įmonių gavusios partijos jaučia turinčios psichologinių įsipareigojimų. Taip Žinių radijui sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Gerai, kad jis yra prezidentės patarėjas ir kalba tik apie psichologiją, o ne chirurgo jaunas asistentas, tiesiantis skalpelį arba, jeigu tai paramedicina, pirmą pasitaikiusį aštrų daiktą kojai nurėžti.

Mat visiškai teisingai konstatuodamas, kad ligonis raišas, t. y. partijų rinkimų sistema niekam tikusi, politinis medikas nustato klaidingą diagnozę ir skiria gydymą, kuris galutinai jį nuvarys į dar didesnį invalidumą.

Siūlymas uždrausti remti politines partijas juridiniams asmenims, viešai tai deklaruojant, argumentuojamas įvairiai. Neseniai didelis naujienų portalas paskelbė, esą verslas už partijų rėmimą per viešuosius pirkimus "atsiėmė" milijardus litų. Suprask, jei didžiausios krašto bendrovės nebūtų parėmusios partijų, jos nebūtų laimėjusios viešųjų pirkimų konkursų - užsakymus būtų išsidaliję kioskai. Vien peržvelgus Liberalų sąjūdžio rėmėjų (manau, panašiai yra ir kitų partijų atveju), kurie neva taip pralobo, sąrašą ir sugretinus rėmimo sumas su rėmėjų laimėjimais ima juokas. Kai kas suskaičiuota du kartus, kai kurios įmonės daugiau aukojo kitoms politinėms jėgoms, o kai kur apskritai sunku įžvelgti minimalų ryšį, nes priimant sprendimus partijos politikai negalėjo vaidinti jokio vaidmens. Tačiau "koziris" mestas, dėmesys atkreiptas, pasipiktinusios masės skanduoja: "Vagys, vagys" (tai ir taip "visi žino") ir reikalauja kaltųjų kraujo bei mėsos - nesvarbu, kas būtų pjaunama ir kokios bus pasekmės. 

Kadangi D.Grybauskaitė skalpeliu ir pjūklu nesišvaisto, o jos patarėjas tik kalba apie "psichologinę naštą", noriu kai ką pasitikslinti. Ar jie nesijaučia patys psichologiškai priklausomi nuo šios seniai viešai prieinamos ir skelbtos informacijos: "Vyriausiosios rinkimų komisijos turimais duomenimis, D.Grybauskaitės sąskaitoje jau - 79 643 litai. Daugiausia jai paaukojo fiziniai asmenys. Kandidatei pervestos sumos svyruoja nuo 10 iki 30 tūkst. litų. Pastarąją sumą D.Grybauskaitei paaukojo vienas garsiausių buvusių Lietuvos lenktynininkų Stasys Brundza. 5 tūkst. litų į eurokomisarės sąskaitą pervedė buvęs bendrovės "Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis. Mįslingą sumą - 3333 litus - D.Grybauskaitei skyrė vienas pagrindinių bendrovės "Panevėžio keliai" akcininkų, jos valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas ("Lietuvos žinios" 2009 04 09)." 

Jei ne, tada turbūt tik todėl, kad šie asmenys yra ne juridiniai, kad su savo verslais neturi ir niekada neturėjo menkiausio ryšio, niekada nedalyvavo viešųjų pirkimų pyrago dalybose? Visi suprantame, jog tai absurdas, bet psichologas-patarėjas pasakoja šią istoriją rimtu veidu ir gina sumanymą, nustumsiantį neskaidrumu sergančią sistemą į dar gilesnį ir margesnį ligų liūną.

Vienas "netikėtas" efektas, uždraudus skaidrų ir deklaruotą įmonių aukojimą partijoms, bus tas, kad pirmiausia apsidžiaugs tie, kurie daugiausia aukų "susikrapšto" iš kontrabandininkų lagaminų ir kitų niekada Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje nesiskelbiančių aukotojų. Tačiau tai tik pusė bėdos. Šiuo metu mažosios arba dar valdiškos dotacijos "nenusipelniusios" partijos, norinčios dalyvauti rinkimuose, net formalumus (užstatus ir kita) susitvarkydavo tik padedant įmonėms, kurios aukodavo ne vien tiems, kurie valdžioje ir kuriems mažiausiai tos paramos reikia. 

Amerikos prestižinėje krepšinio lygoje NBA silpniausieji, kad galėtų konkuruoti, pirmieji gauna teisę pašaukti biržoje geriausiai vertinamus naujokus. Lietuvos politinėje rinkoje demokratiją ir skaidrumą deklaruojantys gydytojai-politikai siekia, kad keikiama partinių nomenklatūrų sistema nepatirtų net minimalios konkurencinės rizikos. 

Užuot skatinus visiškai natūralų ir daugeliui Vakarų šalių įprastą verslo, profsąjungų, kitų visuomenės struktūrų bei politikų kalbėjimąsi ir interesų derinimą, einama populistiniu keliu. Valstybės kišimasis į partijų finansus turėtų pasireikšti ne savireklaminėmis kai kurių tarnybų vadovų publikacijomis apie pasivaidenusius milijardus ir mėginimais supainioti formą su turiniu (fizinis ar juridinis asmuo aukoja). Valstybės dotacijos skyrimą derėtų sieti ne vien su pastarųjų rinkimų rezultatais, bet ir su partijos veiklos (tegul ir už parlamento ribų) kriterijais: narių skaičiumi, verčiant persiregistruoti prieš rinkimus, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aktyvumu. Tačiau tam reikia ilgai dirbti ir mąstyti. Lengviausia yra pjauti. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"