TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Jie pavertė mus negrais

2007 06 26 0:00

Kartais Seimas netikėtai pademonstruoja politinę valią, savigarbą ir net valstybinę išmintį. Tokią malonią staigmeną Seimas pateikė praėjusią savaitę, kai ryžtingai išbraukė iš dienotvarkės jam pakištą Teismų įstatymo projektą.

Parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ilgiau nei metus už uždarų durų taisęs ir redagavęs įstatymą, pabandė jį prastumti be diskusijų ir aptarimo Seime. Projekto autoriai užmiršo pasiteirauti ne tik Seimo nuomonės - jie kurti liko ir visuomenės pasiūlymams. Todėl dėsninga, kad Teismų įstatymo pakeitimai, užuot padidinę teismų skaidrumą ir atvirumą, tik dar labiau jį sumažino.

Tačiau keista, kad to nepastebėjo nė vienas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys. Visas komitetas nuolankiai sutiko būti širma, kuri pridengia tikruosius įstatymo autorius. Akivaizdu, kad primetant Teisės ir teisėtvarkos komitetui gėdingą liokajišką mąstyseną iš peties pasidarbavo komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, kuriam nežinia, ko daugiau stinga: kompetencijos (viso labo du neakivaizdžių teisės studijų kursai) ar tvirtesnio stuburo? Bet be vieno, matyt, nebūna ir kito.

Kas tie Teismų įstatymo pakeitimų autoriai? Tai prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė, kurioje vyrauja tie patys teisininkų klano atstovai, sukūrę ydingą, iki pamatų supuvusią teisinę sistemą.

Kaip iš anksto buvo galima tikėtis, šie korumpuoti veikėjai Teismų įstatymą keitė teisėjų klano, o ne visuomenės gerovei. Šis klanas nė akimirką nepaliko teismų reformos be savo kontrolės.

Ir praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje dalyvavo Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, kad balsuojant už įstatymą nekiltų kokių netikėtumų.

Kiekviena įstatymo pataisa, kuria buvo siekiama didinti teismų ir teisėjų atsakomybę ir kontrolę, sulaukė įnirtingo pasipriešinimo. Antai buvo išsityčiota iš protingo pasiūlymo, kad Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėtų administracinių teismų sprendimus.

Buvo isteriškai griebtasi pusinių ir visiškų melagysčių (atseit tai revoliucinis pasiūlymas, griaunantis nusistovėjusią tvarką), kuriomis buvo dangstomos tikrosios kilusios panikos priežastys: būtų suduotas smūgis administracinių teismų uždarumui. Ir milijoninių ieškinių monopoliui, taigi ir neišsenkančiam pajamų šaltiniui, peninčiam visą teisininkų mafiją. Nūnai administraciniai teismai Lietuvos teismų sistemoje - nelyg feodalų valdos, kuriose absoliutus suverenitetas priklauso teisės kunigaikštukams - V.Valančiui ir jo svitai. Todėl už šią privilegiją klanas kausis iki paskutinio kraujo lašo.

O juk ši nieko nekainuojanti pataisa išvaduotų Lietuvos žmones iš tik dviejų pakopų administracinių teismų priklausomybės, atvertų jiems naujas galimybes ginti savo pažeistas teises teisme, padidintų teisingumo šansus. Bet to, išsklaidytų abejones dėl pačios administracinių teismų sistemos konstitucingumo, įrikiuotų ją į Konstitucijos nubrėžtą vieningą teismų sistemą.

Ir atvirkščiai - Seimui pateiktas Teismų įstatymas prieštarauja Konstitucijos 111 straipsniui. Neatsitiktinai įstatymo projekto 12 straipsnio 2 punktas "Lietuvos Respublikos teismų sistemą sudaro" skubiai ištaisytas į "Respublikoje veikia Lietuvos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai".

Tokiu gudravimu į Lietuvos teismų sistemą per jėgą brukamas politikos ir teisės hibridas - Konstitucinis Teismas, nors Konstitucijoje šis kvazi teismas aptariamas atskirai nuo teismų sistemos.

Akis badantį prieštaravimą tarp Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio pretenzijų į aukščiausiąją teisminę valdžią ir turėtų užglaistyti šią savaitę svarstomas Seimo nutarimas dėl individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos. Štai tikroji bauginanti teisinės sistemos ir Konstitucijos revoliucija, kurios kainą ir pasekmes dabar sunku būtų nuspėti.

Šią Konstitucijos reviziją bandoma pateisinti žmogaus teisėmis. Tačiau ar gali E.Kūrio Konstitucinis Teismas apeliuoti į žmogaus teises, jeigu jis apribojo tautos atstovybės - Seimo, taigi ir visuomenės teisę kontroliuoti slaptąsias tarnybas? Jeigu atėmė iš tautos dalies teisę į dvigubą pilietybę, atskleisdamas savo antiliberalias ksenofobiškas pažiūras? Taip savo emigravusius piliečius baudė tik naciai ir komunistai, kurie kėsinosi juos padaryti nevisaverčiais žmonėmis.

Dauguma amerikiečių didžiuojasi, nurodydami savo pilietybę: amerikietis-italas, amerikietis-žydas, amerikietis-latvis. Tik juodaodžiai neturėdavo po brūkšnelio ko pridurti. Dabar - ir lietuviai, kuriuos Konstitucinis Teismas pavertė "Dėdės Tomo trobelės" laikų negrais.

Jau dabar 9 Konstitucinio Teismo teisėjai, neturintys nei autoriteto, nei demokratinio mandato (neaišku, kokiais kriterijais remiantis paskirti), yra faktiškai iškilę virš Seimo.

Jau dabar Konstitucinis Teismas niekam neatsiskaito, o jo teisėjai atleisti net nuo moralinės atsakomybės, nes slepiasi už kolektyviai anonimiškai priimamų sprendimų (nėra atskirosios nuomonės instituto).

Jeigu įvyktų ši konstitucinė revoliucija, Konstitucinis Teismas taptų senųjų laikų visagaliu politbiuru, o parlamentas virstų diskusijų klubu, kur liejamos nuoskaudos ir nuvertėjusios mintys. Ar susitaikys Seimas su tokiu apgailėtinu vaidmeniu?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"