TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Jiems pavyko įstoti į universitetą

2014 07 30 6:00

Paskutinė liepos savaitė ypatinga šeimoms, kuriose yra abiturientų. Ilgas jaudulio, svarstymų, kuria kryptimi geriausia būtų pasukti į suaugusiųjų pasaulį įžengusiai atžalai, etapas pagaliau vainikuotas sėkme arba... nusivylimu. Abiem atvejais dažnuose namuose bus kraunami lagaminai: vaikas paliks gimtąją pastogę - išvyks arba studijuoti, arba laimės svečiose šalyse ieškoti.

Namie likę tėvai irgi galės elgtis dvejopai: vieni didžiuodamiesi girtis: „Mums pavyko - įstojome į universitetą“, o kitiems teks kalbėti kukliau - per ilgus masinės emigracijos metus jau visiems tapo aišku, kad užsieniuose pyragais nelyja.

Kai vaikas serga arba auga neįgalus, mama dažniausiai su juo susitapatina: „Mums jau nukrito temperatūra, mes jau valgome košytę, mums pavyko išmokti daugybos lentelę...“ Kiekviename vaiko žingsnyje - dalelė mamos pastangų, skausmo, begalinio tikėjimo. Tačiau šįkart kalbame apie sveikus, gabius, visapusiškos brandos pasiekusius jaunus žmones, kurie jau gali kurti šeimas, gimdyti vaikus ir jau tikrai nepageidauja būti vedžiojami už rankučių.

Ir vis dėlto tai, kas pasakyta, nevisiškai atitinka tikrovę. Mat, pasak ilgamečio Mykolo Romerio universiteto priėmimo komisijos atsakingojo sekretoriaus Sauliaus Bugailiškio, daugumą su priėmimu į aukštąsias mokyklas susijusių klausimų jaunimas palieka aiškintis ir net spręsti tėvams. Patys tuo metu vyksta po mokslų ilsėtis arba uždarbiauti. Net ir tokius svarbius dalykus kaip sutarties, liudijančios galutinį apsisprendimą studijuoti konkrečioje aukštojoje mokykloje, pasirašymą neretas patiki tėvams kartu su notaro patvirtintu įgaliojimu. Sugrįžta sūnelis arba dukrelė iš pajūrio, kai viskas jau nuspręsta. Belieka sulaukti rugsėjo 1-osios.

Šiemet pageidavimą studijuoti aukštosiose mokyklose pareiškė beveik 36 tūkst. abiturientų. Kas antras jų galėtų patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas, kurių yra apie 15 tūkstančių. Problemų, žinoma, kyla, nes populiariausiose studijų programose valstybės finansuojamų vietų pristinga, o nepopuliariose - lieka. Šiemet sumažėjo pageidaujančiųjų studijuoti socialinius mokslus. „Įtikinėjimas žiniasklaidoje, jog socialinių mokslų studijos nieko vertos, pasiekė kai kurių jaunuolių, o ypač jų tėvų ausis", - sako S. Bugailiškis. Atrodytų, kad visi dabar turėtų mestis studijuoti technikos mokslų. Neneigiant jų vertės ir reikšmės, reikia pabrėžti, jog šiems pokyčiams derėtų rengtis iš anksto, pradedant nuo tiksliųjų mokslų, o ypač matematikos, mokymo modelio pokyčių vidurinėje mokykloje, baigiant konkrečiais skaičiavimais, kiek inžinierių reikės Lietuvai po 5, 10 ar 20 metų. Dabar Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2016 metų planuoja įvesti privalomą matematikos egzaminą, o kur tos kompetentingų specialistų skaičiavimais pagrįstos specialistų poreikio prognozės?

Kokius argumentus pateikti vaikui, kad jis mokytųsi matematikos, fizikos ir t. t., jeigu jis neturi tam nei potraukio, nei gabumų? O jeigu kaip nors, su korepetitorių pagalba ir pavyktų sugraibyti teigiamą įvertinimą, tai ką jis veiks aukštojoje mokykloje, patekęs į kai kurių studijų programų valstybės finansuojamą vietą? Ne paslaptis, kad techniškieji universitetai mokslo metus pradeda pirmakursius mokydami matematikos pagrindų, kuriuos jie turėjo būti išmokę mokykloje. Juk be tų pagrindų - nė žingsnio.

Abitūros egzaminai kasmet prilygsta kriminalui: kai mokytojai paaiškina abiturientams, kokia paslaptis, tai yra užduotis, jiems bus atskleista egzamino rytą, jautresnės merginos alpsta jau iš vakaro. Kiek įvairių raminamųjų vaistų išgeriama per tą mėnesį, neskaičiuokime, tik pripažinkime, jog niekas negalėtų ramiai jaustis, internete paskaitęs apie galimą baigiamojo matematikos egzamino rezultatų anuliavimą. Ir tai kartojasi...

Kasmet apie vidurinio mokslo baigimo egzaminus "burbuliuoja" tiek įvairių diskusijų, jog kyla klausimas, ar Nacionalinis egzaminų centras tikrai dirba savo darbą, ar specialiai drumsčia vandenį. Tiesiog, kad susireikšmintų... Kad nei abiturientai, nei mokytojai, nei jų tėvai neturėtų nė minutės ramybės ir imtų abejoti: matyt, tai, ko vaikas mokėsi 12 metų, nieko verta, per egzaminus reikės visai kitų dalykų... O juk egzaminų rezultatai nulems - pavyks ar ne tapti studentu.

Kaip šiame susireikšminusių suaugusiųjų konkurenciniame kare jaučiasi jaunas žmogus? Kaip pašalinis, nes juk suaugusieji kadaise nusprendė, jog vaikams, linkusiems į humanitarinius mokslus, nebūtina mokytis tiksliųjų mokslų, o kol jie baigė mokyklą, paaiškėjo, jog ta suaugusiųjų nuomonė pasikeitė priešinga kryptimi: didesnius stojančiųjų srautus bandoma nukreipti technikos mokslų link. Ir taip toliau...

Tai ar verta stebėtis, kad ir į universitetus stoja... tėvai, ar teisinga kaltinti devyniolikmečius infantilumu? Juolab kad valstybės finansuojamų vietų visiems pageidaujantiesiems tikrai nepakanka, o mokamos studijų programos dažniausiai pasirenkamos pagal kainą. Metai bakalauro studijų kainuoja nuo 4 iki 18 tūkst. litų.

Ir dar vienas dėmesio vertas niuansas. Konstitucijoje parašyta, kad mokslas nemokamas gerai besimokantiems piliečiams. Atkreipkite dėmesį - „gerai besimokantiems“, o ne gerai baigusiems vidurinę mokyklą moksleiviams. O dabar į valstybės finansuojamas vietas patenkama būtent pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus.

„Ši situacija nėra normali, ir nesikeis tol, kol nebus politinės valios, išmintingo susitarimo vykdyti ne menamą, o tikrai logišką švietimo ir aukštojo mokslo reformą, - įsitikinęs S. Bugailiškis. - Norint tai įgyvendinti, reikia normaliai finansuoti švietimo sistemą, mokinių profiliavimą vykdyti atsižvelgiant į jų gabumus ir polinkius. Kad mokykloje būtų ugdomi verslumo pradmenys, išplėtota karjeros planavimo sistema, kurios specialistai tikslingai dirbtų su mokiniais. Tuomet ir į aukštąsias mokyklas ateitų apsisprendę dėl savo ateities ir susipažinę su būsimąja profesija abiturientai, o ne tėvų sprendimų vykdytojai, pasirinkę „pigiausią“ studijų programą pagal šeimos finansines galimybes.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"