TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Jis nežino, su kuo turi reikalų

2016 06 11 6:00

„Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, verkdama priėjusi iš nugaros prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu. Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, kad ji nusidėjėlė!“/Evangelijos pagal Luką fragmentas

2013 metais bendrojoje audiencijoje ne per seniausiai išrinktas Popiežius Pranciškus visus nustebino ir, manau, ne vienam sukėlė šiurpulį, apkabindamas ir prisiglausdamas prie vieno žmogaus, kurio veidas bjaurote subjaurotas ligos. „Šis žmogus – tai Vinicio Riva, 53 metų italas, sergantis reta paveldima genetine liga, dėl kurios visas jo kūnas nusėtas gumbais ir niežtinčiomis opomis. Šia liga prieš mirtį sirgo ir jo mama, o sesuo taip pat serga lengvesne ligos forma. Vyro apatiniai drabužiai būna permirkę iš opų besisunkiančiu krauju. Genetinė liga išryškėjo, kai vaikinui tebuvo šešiolika metų. Dėl ligos subjaurotos savo išvaizdos vyras visuomenėje tapo atstumtasis. Niekas nenori sėdėti prie jo autobuse, žmonės apeina iš tolo. 2013 metų lapkričio pradžioje Vinicio kartu su savo teta nuvyko į Vatikaną, kur dalyvavo rytinėje Popiežiaus konferencijoje. „Nemanėme, kad prieisime arti prie Popiežiaus Pranciškaus, tačiau apsauginiai mus vedė į patį priekį“, – pasakojo Caterina Lotto, Vinicio teta.

Tada Popiežius priėjo prie Vinicio, stipriai jį apkabino ir pabučiavo. Vinicio, įpratęs žmonėms kelti šoką ir baimę, sumišo dėl Popiežiaus gesto. „Jis visai nebijojo mano ligos ir be žodžių stipriai apkabino. Jutau didžiulę šilumą“, – pasakojo vyras. C. Lotto sakė, kad išėjęs iš audiencijos Vinicio buvo neatpažįstamas: „Jis buvo nebe tas pats, visas drebėjo.“ „Jaučiausi, lyg grįžčiau į namus dešimčia metų jaunesnis, lyg sunki našta būtų nukritusi. Esu stipresnis ir laimingesnis“, – sakė Vinicio, toliau dirbantis paprastu tvarkytoju senelių namuose. Susitikimas su Popiežiumi leido Vinicio ir tūkstančiams žmonių įsitikinti jo orumu. Tokią informaciją pateikė CNN naujienų redakcija, ją lietuviškai papasakojo interneto svetainė bernardinai.lt.

Visai neseniai ir man pačiam teko viešėti Vatikane. Naktį, grįždamas automobiliu į Čampino oro uostą ir ruošdamasis skristi į Lietuvą, atkreipiau dėmesį į netoli degalinių prie kelio stovinčias žmogystas (gatvė nebuvo itin gerai apšviesta): Viena, už šimto metrų – antra, trečia ir taip visa virtinė daugmaž vienodais atstumais nutolusių viena nuo kitos. Gal būčiau iš karto nesupratęs, kas tai per naktibaldos, jei antroji nuo pradžios nebūtų bandžius stabdyti ir manęs, skubančio į oro uostą. Tik sulėtinęs automobilio greitį (kas žino, gal žmogui kas nutiko, stabdo pravažiuojančiuosius, prašosi pagalbos), supratau, su kuo turėsiu reikalų: naktinės žmogystos – tai merginos, kurios užsiiminėjo, kaip liaudis linkusi sakyti, seniausia pasaulio profesija. Pristabdęs galėjau atidžiau pažvelgti į jų veidus, siluetus, akimirką dingtelėjo mintis – nenorėčiau jų nei bučiuoti, nei pats būti jų bučiuojamas. Bjaurios. Gatvinės. Juolab kad aš dar ir laiko neturėjau (oro uoste juk dera būti bent kelias valandas iki lėktuvo pakilimo). Kartu su manimi automobiliu vyko dar keletas mano brolių marijonų. Ir prieš juos man būtų buvę tiesiog nepatogu leistis į išsamesnes merginų apžvalgas. Ką jie būtų apie mane pagalvoję? Šiaip, kiek tekę nugirsti anksčiau, šios naktinės plaštakės, besisukinėjančios prie naktinių žibintų, su klientais paprastai nesibučiuoja, tad mano pirminė baimė tada greičiausiai buvo be rimto pagrindo. Bet tiek jau to – gana apie save ir savo naktinius pasivažinėjimus po Romą. Beje, jei žodį Roma perskaitysime iš kitos pusės, tai gal ir pačią Romą su jos naktiniais papročiais būtų lengviau suprasti.

Dabar apie Jėzų. Kaip jis drįso leistis liečiamas pasileidėlės? Kas žino, su kuo ji praėjusią naktį praleido laiką? O gal ji serga kokia nors odos liga, kaip kad tas italas, kurį Popiežius pabučiavo? Galbūt ir venerinės ligos jai nesvetimos? Kaip galima padoriam žmogui, pranašui, skelbiančiam celibatą dėl Dangaus Karalystės, pačiam leistis čiupinėjamam daugeliui miestelio vyrų žinomos moters? Tai neabejotinai žinojo ne tik vietiniai žydai. Vietines sekso paslaugų teikėjas turėjo gerai pažinti ir Romos imperijos kareiviai, reziduojantys tame pačiame miestelyje (jų aptarnavimas, matyt, ir buvo merginų pagrindinis pajamų šaltinis). Jei taip buvo iš tiesų, tai ji atrodė dvigubai nešvari švariųjų fariziejų akyse.

O kas būtų, jei taip būtų nutikę man, kaip nutiko Jėzui? Viešai garbingų svečių, parapijiečių akivaizdoje? Jėzus buvo didelis autoritetas. Jo, bent jau iš padorumo, viešai nepuolė, buvo murmama. Tačiau Jėzus, kaip liudija Evangelija, šį murmesį perskaitė iš akių. Vėl ne visai noromis grįžtu prie savęs. Taip lengvai kaip Jėzus tikrai nebūčiau išsisukęs – didžioji dalis mūsų bažnyčios lankytojų iš mano rankų būtų atsisakę priimti šventąją Komuniją kaip iš „nusidėjėlių ir palaidūnių bičiulio“, prie kurio ir kekšės nesidrovi glaustytis. Tuo esu tikras.

Ir kas ten domėtųsi, kad ta moteriškė dėl savo „užimtumo“ galbūt pati savęs dar labiau nekenčia nei tie, kurie turėjo teisę ją užmėtyti akmenimis. Kam įdomu tai, kad ji, kaip neretai nutinka ir šiomis dienomis, visai ne savo valia dirbo tokį darbą, o galbūt paprasčiausiai buvo priversta susiklosčiusių nelaimingos šeimos, socialinių aplinkybių. Ir kam ateitų į galvą Jėzaus kadaise pasakyta užuomina „teisuoliams“, kad saulė teka ne tik teisiesiems, bet ir nusidėjėliams, arba mintis: „Nesmerkite ir nebūsite smerkiami.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"