TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Jubiliejus. Kas toliau?

2008 06 10 0:00

Atšventėme Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 20-ąsias metines. Nejučiomis lyginu Lietuvos Tarybos išrinkimą 1917 metų rugsėjo 22 dieną su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės išrinkimu 1988 metų birželio 3 dieną (Lietuvos Tarybos baigtis - 1918 metų Vasario 16-osios Aktas. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis - 1990 metų Kovo 11-osios Aktas).

Abi institucijos buvo išrinktos dalies gyventojų nelaisvos visuomenės sąlygomis. Pirmoji - vokiečių okupuotoje Lietuvoje, antroji - rusų aneksuotame krašte. Visi Lietuvos Tarybos nariai buvo gimstančios lietuviškos spaudos darbininkai, beveik visi vienaip ar kitaip susiję su Vilniuje įkurta Lietuvių mokslo draugija, kurią jos sumanytojai vylėsi paversti Lietuvos mokslų akademija.

Pasklidus žiniai apie Lietuvos Tarybos išrinkimą, iš viso pasaulio plaukė laiškai, jog lietuviai ją laiko savo atstovybe. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo išrinkta Lietuvos mokslų akademijos salėje, dalyvaujant gausiam akademijos darbuotojų būriui. Ji tuoj pat sulaukė tautos palaikymo. Sušaukus Steigiamąjį Seimą Lietuvos Taryba nutraukė savo veiklą. Išsiskyrė jos narių keliai (Antano Smetonos šalininkas išliko tik kunigas Vladas Mironas). Panašiai atsitiko ir su LPS iniciatyvine grupe (nebeliko pagrindinio ryšio - nepriklausomybės siekio).

Atkūrus Estijos ir Latvijos valstybingumą, jų Liaudies frontai nutraukė savo veiklą. Nei latviai, nei estai nelaiko jų atsakingais dėl to, kas dabar vyksta jų šalyse. Tuometinių įvykių analizė palikta istorikams bei politologams. Lietuvoje einama kitu keliu.

Mūsų krašte apie Sąjūdį rašoma. Gana objektyviai jo veikla nušviesta Lietuvos istorijos XIII tome. Tik kai kurių mūsų žurnalistų žinios apie Sąjūdį menkesnės nei penktokų. Rimtais save vadinančiuose laikraščiuose ar žurnaluose skaitai, esą 1988 metų birželio 3 dieną įvyko steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas... Šiandien į pirmąsias gretas veržiasi asmenys, kurie prisišliejo prie Sąjūdžio, kai sumažėjo grėsmė tapti jo nariais. Kiek 1988 metais buvo sąjūdininkų, sunku pasakyti. Steigiamojo suvažiavimo delegatai atstovavo 180 tūkstančiams žmonių. Tada sąjūdiečiais save vadino ne mažiau milijono Lietuvos gyventojų. Kai dabar grupelė asmenų, susivienijusių dabartiniame politizuotame Sąjūdyje, bando kalbėti Sąjūdžio vardu ir jam atstovauti, darosi graudu.

Istoriko Arvydo Anušausko duomenimis, 1989 metų pabaigoje KGB sudarė 273 sąjūdininkų, kuriuos, jų nuomone, būtina represuoti, sąrašą. Ar ne laikas paskelbti tą sąrašą, ir tuos, kurie jį sudarinėjo, kam buvo numatytas budelio vaidmuo - sumažėtų spekuliacijų, kas įkūrė Sąjūdį.

Konstatuojame, kad žmonės kupini nihilizmo ir apatijos savo valstybei. To reiškinio priežastis galima įvardyti.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo deklaruota visų piliečių vienybė buvo pasiekta. Sąjūdžio vadovybė rėmėsi nuostata: turime išvengti mažiausio kraujo praliejimo. Po Nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo iracionali įvairių grupuočių, spekuliuojančių Sąjūdžio vardu, kova dėl valdžios. Didelė Sąjūdžio pirmeivių dalis iš jos pasitraukė. Autoritarizmo šalininkai naudojosi žurnalistų pramintomis "megztomis beretėmis", iš kurių tegirdėjai šūkaliojimus: "Nenorime girdėti". Minint Sąjūdžio metines kai kas panoro jas prikelti. Tokie šūkaliojimai reiškia ne ką kitą, kaip nepasitikėjimą savimi ir netikrumą dėl savo teisumo.

1992 metais Sąjūdžio III suvažiavime kaunietis Jurgis Oksas pareiškė: "Reikia sušaudyti kokius du šimtus tūkstančių žmonių...užsienis parėkaus, parėkaus... ir Lietuvoje bus tvarka..." Salėje sėdėję plojikai J.Oksui, diskreditavo Sąjūdžio idealus ir patį Sąjūdį.. Šią tendenciją sutvirtino ir mėginimai referendumu įvesti Lietuvoje autoritarinį valdymą. Visa tai ir nevykusios ekonominės reformos 1992 metų rudenį atvėrė vartus į valdžią LDDP, senajai ir besiformuojančiai naujajai nomenklatūrai.

LDDP savo naujo vadovo Adolfo Šleževičiaus lūpomis pareiškė, jog toliau tęs tokią pat ekonominę politiką. Bankų krizė, EBSW veikla, nevykusi pinigų reforma antrą kartą smogė piliečių pasitikėjimui. Konservatoriai pasiekė, kad valdanti LDDP dauguma pritartų jų siūlomam neprivatizuojamų objektų sąrašui.

Sugrįžo į valdžią konservatoriai, deklaravę Sąjūdžio lozungus, bet tuoj pat panaikino savo parengtus neprivatizuojamų objektų sąrašus. Tauta vėl pasijuto apgauta. Ir vėl valdančiųjų pralaimėjimas. Į valdžią prasibrovė "naujos politikos" skelbėjai. Netrukus išryškėjo, kas jie tokie. Vėl atsivėrė durys Algirdo Brazausko mylėtojams.

A.Brazausko Vyriausybė be skrupulų atsisakė rinkimų pažadų. Jis atvirai pareiškė: "Pamirškite, ką žadėjome..." Ir diegė XIX amžiaus laukinio kapitalizmo principus. Tokio atviro cinizmo Lietuvos piliečiai anksčiau neregėjo.

Tad kyla klausimas, kodėl mes nesugebame išugdyti politinių partijų, be kurių neįmanoma pilietinė visuomenė, o be pilietinės visuomenės negalima demokratija. Taigi esame uždarame rate, iš kurio privalome ištrūkti. Čia visų mūsų problema. Nesiūlau kokių nors receptų, išskyrus pamąstyti, kodėl taip atsitinka, ir nelaukti iš kur nors malonių.

Kol viešai neišanalizuosime savų klaidų ir visas nesėkmes priskirsime vien užsienio specialiųjų tarnybų veiklai, vargu ar ištrūksime iš to uždaro rato.

Minint Sąjūdžio jubiliejų ir toliau spekuliuota Sąjūdžio vardu. Nedidukas sambūris, pasivadinęs Sąjūdžio vardu, tapęs vieno asmens garbintojų būreliu ir vienos partijos prielipa, užuot bandęs analizuoti Lietuvos politinę situaciją, puola visus, kas tik nesutinka su jų garbinimo objektu. Iš Vytauto Landsbergio kalbos, pasakytos gegužės 6 dieną mitinge Katedros aikštėje, aišku: "Kas ne su manim, tas prieš Lietuvą..." Tai taikytina ir daugumai Sąjūdžio pirmeivių, kurių pavardes rasime minėtame sąraše...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"