TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Judėjimas vektoriais

2016 06 01 6:00

Šalia mano darbovietės yra keista ir pavojinga sankryža. Keista dėl to, kad pereiti į kitą gatvės pusę nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių tėra du būdai – apie 200 metrų paeiti į dešinę, kur eismo jau nėra, arba tiek pat į kairę, iki pėsčiųjų perėjos, arba dar toliau – iki šviesoforo. Taip pat ir pareiti. Mat prie sankryžos yra dvi lygiagrečios perėjos „į begalybę“. 

Kitaip tariant, pėsčiųjų eismas sureguliuotas viena kryptimi pėstiesiems, bet visomis kryptimis – važiuotiems. Pėstieji, norintys teisėtai pasiekti nesavanaudišką tikslą – kitą gatvės pusę, akivaizdžiai diskriminuojami.

Sostinės eismo reguliuotojai tarsi turėtų kelias priemones palengvinti nuskriaustųjų dalią: arba užsidirbti pastačius eismo reguliuotoją, kuris rinktų baudas iš nedrausmingų pėsčių perėjūnų, arba nurodyti nupiešti „zebrą“ į kitą gatvės pusę, arba pastatyti porą šviesoforų. Bet kam tai rūpi. Ne pirmą dešimtmetį į tikslą – kitą gatvės pusę – tapnosime kaip tapnoję, apeidami visus įstatymus.

Mūsų sankryža neišskirtinė, visai kaip valstybėje, kurioje, regis, ne tik mažųjų, bet ir pažengusiųjų bėdos juda viena kryptimi.

Jau netgi ne antra savaitė iš pirmųjų puslapių nedingsta Raimondas Kurlianskis, liberalai, „MG Baltic“, o dabar jau ir Vytautas Gapšys su „darbiečiais“. Atrodytų, ir Lietuvos naujienų agentūrų ne tik politikos, teisėtvarkos, bet ir kultūros, ekonomikos rubrikų akys žvelgia per „MG Baltic“ viceprezidento Kurlianskio (jo vadovaujamas portalas Alfa.lt pripažįsta tik pavardes) galbūt organizuotos korupcijos prizmę. Žinant įvykius organizuojančios ir tarsi apie juos informuojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) potyrius, šįkart sukelta intriga išties neeilinė. Juk iki šiol visos STT viešai sukeltos bangos, bangelės ir vilnelės baigėsi štiliu.

Kryptys irgi tarsi dvi – kaip mūsiškėje sankryžoje: arba „MG Baltic“ su visu jos pasmerktu ir prieš rinkimus vis aršiau smerkiamu alkoholio verslu, arba partijos, realiausiai pretenduojančios peršokti barjerą per Seimo rinkimus. Norėtųsi tikėti, kad ir pastarasis vektorius bus pagrindinis, ir padėtis nėra tokia šiurpi kaip kratos „ypatingųjų liudytojų“ butuose bei darbovietėse be aiškesnių užuominų į rezultatus.

Lyg atgaiva nuo visų natūraliai ar dirbtinai sukeltų korupcinių bangų šiandien ryškiau sušvito jau ketvirti metai paslaptingai reklamuota žemų kainų tinklo „Lidl“ saulė – antrąją vasaros dieną su fanfaromis atidaroma iškart 15 šio tinklo prekybos centrų. Tik ar ilgai ta saulė spinduliuos? Lietuvoje jau giliai šaknis suleidę keturi prekybos tinklai seniai išstūmė į užribius ne tik aplinkines mažas privačias, Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėles, „Aibės“ ir panašias parduotuves, kepyklėles, bet ir inovatyviąją „Spar“. Oro nepakeitė nė taip pat žemesnes kainas siūlančios „Maximos“, „Norfos“ bazės.

„Lidl“ ėmėsi ganėtinai agresyvios taktikos, savo prekybos centrus įkurdama greta stambiųjų prekybos centrų. Iš pradžių šiek tiek klientų pervilios kainomis, tačiau „akcijų“ variklius tikrai įjungs ir konkurentai. Tiems patiems miltams nustatę ne 50 proc., o 25 proc. antkainį jie nenusiskriaus, o ir „Lidl“ ateina ne labdaros dalyti, bet pelno užsidirbti, todėl ir čia, pasidairę į konkurentus, nustatys ne vokiškas, ne lenkiškas kainas, o vos žemesnes negu lietuviškas. Pirkėjus į senuosius prekybos centrus toliau trauks platesnis asortimentas, o kartu jie prigriebs ir vieną kitą prekę, kurią galėtų keliais centais pigiau nusipirkti „Lidl“, bet tai tikrai nebus ta prekė, dėl kurios, nors keliais centais pigesnės, reikėtų kulniuoti pas naujoką.

Lietuvoje jau turime taip pat griausmingai atėjusią ir žadėjusią itin patrauklias kainas IKEA, tačiau, kaip jau įsitikinta, ne tokias patrauklias kaip Lenkijoje, Vokietijoje ir net Suomijoje.

Bendros prekybos kryptys Lietuvoje, kaip ir toje sankryžoje be perėjų į kitą gatvės pusę, nesikeis. Kainų revoliucija, kurios tikėtasi su „Lidl“ atėjimu, Lietuvai negresia. Nei mažėlesnės naujojo prekybos tinklo kainos, nei jokios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nesulaikys lenkiškų kainų gerbėjų, o pasiilgusieji lietuviškų braškių už 4–5 eurus ar kaimiškų lašinių po 5 eurus žingsniuos į turgų kaip žingsniavę ir prekybose tinkluose jų neieškos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"