TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Judėjimo "Už teisingumą" likimas (2)

2013 10 15 6:00

Būna atvejų, kai ir politikos apžvalgininkas, politologas turi pateikti asmeninių įžvalgų, jeigu nori kaip galima tiksliau atskleisti įvykio analizę. Vertinant judėjimo "Už teisingumą" įvykių eigą, vienas tokių atvejų buvo mano susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite, kai paaiškėjo, kad nei šalies vadovė, nei joks jos deleguotas atstovas vasario 22 dieną nepasirodys mitinge prie prezidentūros ginant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.

Tai sužinojau vasario 17-ąją. Tądien, norėdamas suderinti klausimus, susijusius su mitingo organizavimu prezidentūrai priskirtoje teritorijoje, paskambinau prezidentės patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Jonui Markevičiui. Po kelių valandų jau kalbėjau ne su patarėju, o su šalies vadove jos kabinete ir jos pageidavimu.

D.Grybauskaitė pasakė, kad FNTT vadovų nušalinimą laiko teisingu žingsniu, ir išdėstė mechanizmą, kaip buvo sugalvota tai padaryti. Prieš tai paragino atsisakyti FNTT vadovų gynimo mitingo. Išgirdusi, jog nesutinku, ji pabrėžė, kad visada yra priemonių, kuriomis galima gerus visuomenininkus paversti gatvės politikais. Tolesnė įvykių eiga parodė, jog tai nebuvo tušti žodžiai.

Bandžiau įtikinti prezidentę, kad ją dėl FNTT vadovybės kažkas suklaidino, bet D.Grybauskaitė buvo neperkalbama. Iliustruodama, kokie nevykę yra FNTT vadovai, pokalbio pabaigoje ji mestelėjo frazę apie šių vyrų nesugebėjimą pasistatyti namą. Dar bandžiau aiškinti, kad doras pareigūnas iš algos nelabai ir gali tai padaryti, tačiau prezidentė nusuko klausimą kitur. Paskui netikėtai prabilo, kad yra ir kitų, jos teigimu, silpnų teisėsaugos pareigūnų, kuriuos irgi reikia nušalinti. Paklausta, ar tokiu laiko ir pačios paskirtą generalinį prokurorą, ji atsakė: „Prokuroro nelieskite. Jis mano.“

Tarp pareigūnų, kuriuos reikėtų nušalinti, prezidentė įvardijo ir vieną, mano nuomone, tikrai gerai dirbančios institucijos vadovą. D.Grybauskaitė užsiminė, kaip sunku rasti tinkamą žmogų, ir netikėtai paklausė, kas galėtų jį pakeisti. Mums pradėjus svarstyti visuomenėje žinomų asmenų kandidatūras, šalies vadovė pareiškė, kad jų nepraleis Seimas. Prezidentės manymu, jeigu žmonės rašo, kalba apie partijų korupciją, jie Seimo nariams bus tikrai nepriimtini. Beje, tas teisėsaugos pareigūnas po kurio laiko iš tikrųjų paliko pareigas. Jis pats tikino darantis tai savo noru.

Iš daugiau kaip pusantros valandos trukusio susitikimo išėjau laužydamas galvą, ką daryti su paslaptimi, kurią sužinojau, ir kaip bendraminčiams paaiškinti prezidentūros poziciją mūsų mitingo atžvilgiu. Dauguma jų, kaip aš, tikėjo, kad pareigūnai buvo atleisti prezidentei už nugaros. Suprasdamas, jog niekaip kitaip negaliu paaiškinti, pateikiau garsią frazę apie pareigūnus ir jų namus. Nuotaikos pasikeitė. Ši frazė vėliau pasiekė viešumą. Neigti, sakyti, kad ji išgalvota, nenorėjau, nes tiksliai viską apibūdina.

Kitus šio pokalbio fragmentus apie stiprius ir silpnus, patikimus ir nepatikimus teisėsaugos pareigūnus, politikus ir jiems daromą įtaką nutariau laikyti paslaptyje, jausdamasis lyg politiniame kino detektyve. Žiūrėdamas tokius filmus tikrai nepavydžiu jų herojams. Dažnai tie žmonės išgirsta paslapčių apie purvinus valdžios ar didelių pinigų darbus, kurių nutylėti neturi teisės, nes tai kertasi su jų požiūriu į teisingumą. Kita vertus, laikyti tai tik savyje labai nepatartina. Nusprendžiau neišduoti šios paslapties iki tol, kol baigsis FNTT vadovų teismų karuselė.

Dabar teismas tarė savo žodį. Atėjo laikas išgirsti, kam tuomečiai FNTT vadovai taip stojo ant kelio, kad į šį reikalą turėjo įsitraukti net šalies vadovė.

Mano įsitikinimu, ir judėjimas "Už teisingumą" buvo sudorotas, sumaišytas su purvais, apjuodintas tik dėl to, jog stojo ant kelio tiems, kurie FNTT pareigūnų istorijoje griežė pirmuoju smuiku. Nenuostabu, kad judėjimo bendraminčiams sužinojus apie galimą priešpriešą su prezidentūra mūsų gretos šiek tiek praretėjo.

Sąjūdininkai liko. Bet mums viena po kitos ėmė užsiverti žiniasklaidos priemonės. Dalis jų, ypač tos, kurios valdžios dėka gavo paramos, užsakymų, nuo pat pirmų dienų puolė šmeižti judėjimą "Už teisingumą". Kitos nesuprato, kas vyksta.

Apie judėjimą "Už teisingumą" viešojoje erdvėje ėmė dažnai sklisti bloga informacija. Vienam mūsų iniciatyvinės grupės nariui pavyko prasimušti į interneto portalą ir televiziją, kurios savininko požiūris į šalies vadovę buvo neigiamas. Tada judėjimo vardu pradėjo skambėti frazės, stumiančios jį priešpriešos su prezidente link.

Viešojoje erdvėje judėjimo veidu ir balsu tapo Darius Kuolys. Ne vienam Lietuvos žmogui ėmė atrodyti, kad jis yra "Už teisingumą" įkūrėjas ir lyderis. Kol iniciatyvinės grupės nuomonė nesiskyrė, tai nekėlė problemų. Bet prasidėjo ir asmeniniai žaidimai...

Apie visus šiuos procesus iniciatyvinės grupės viduje Lietuvos žmonės nežinojo. Artėjant antram judėjimo "Už teisingumą" mitingui, šįkart - prie Seimo, tapo aišku: judėjimo palaikymas, kad ir kiek būtų blokuojama informacija ar pilamas purvas, didėja. Todėl, manau, aukščiausia valdžia ir nusprendė paspausti Garliavos mygtuką. Iki tol ši istorija snūduriavo laukdama, kol bus prikelta sąmyšiui sukelti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"