TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Judėjimo "Už teisingumą" likimas

2013 10 01 6:00

Praėjo daugiau nei pusantrų metų nuo tų dienų, kai Lietuvoje buvo užgimęs visuomeninis judėjimas „Už teisingumą“. Tačiau iki šiol jo atsiradimo aplinkybes, veiklą, santykius su aukščiausiosios valdžios institucijomis gaubia mitai.

Kai teismas konstatavo, kad Vitalijus Gailius buvo neteisėtai atleistas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus, o Vytautas Giržadas - iš direktoriaus pavaduotojo pareigų, daug tų dienų įvykių tampa vėl labai aktualūs.

Ne vienas žmogus ir dabar judėjimą "Už teisingumą" tapatina su Neringa Venckiene bei Garliavos istorija apskritai ir tebenori matyti jį violetinių vėliavų fone, nors taip ir nebuvo. Nesiruošiu vertinti žmonių, kurie gynė N.Venckienę ir pavadino savo visuomeninį, o paskui ir politinį junginį pagal Drąsiaus Kedžio vardą. Tik gaila, kad taip ir neišgirsti liko mūsų perspėjimai nesuplakti dviejų iniciatyvų, nes išeis košė, kai niekas nieko nesupras.

Judėjimas "Už teisingumą" buvo sukurtas kaip visuomeninė antikorupcinė iniciatyva keliant tikslą, kad jokia, net ir aukščiausioji, valdžia netrukdytų padoriems teisėsaugos pareigūnams narplioti politinės korupcijos apraiškų, kad ir kokio lygio ir kokios partijos politikas ar valdininkas būtų paliestas. Todėl pakilome ginti, mūsų nuomone, neteisėtai atleistų FNTT vadovų ir, kaip rodo pastarųjų savaičių įvykiai, neklydome.

Ši visuomeninė iniciatyva neatsirado tuščioje vietoje. Lietuvoje ne vienus metus veikė įvairios pilietinės, visuomeninės organizacijos, jų pajėgas reikėjo sutelkti bendram tikslui. Aktyvumą rodė mokslo ir kultūros atstovai. Jie dalyvavo įvairiose diskusijose, tarp jų ir visuomeniniame diskusijų forume „Tauta, piliečiai, valstybė“, kurio susitikimai kiekvieną mėnesį vyko Mokslų akademijoje. Kadangi man teko pirmininkauti forumo posėdžiams, kurių viename paskutinę kalbą pasakė poetas Justinas Marcinkevičius, regėjau visuomenininkų, visų pirma Sąjūdžio pirmtakų, pasiryžimą ką nors daryti, kad padėtis valstybėje pasikeistų.

Po kelis mėnesius trukusių svarstymų praėjusių metų vasario 15 dieną gimė Sąjūdžio pradininkų pareiškimas, kviečiantis telktis dėl tautos ir valstybės išsaugojimo, raginantis grąžinti Lietuvos valstybei, lietuviams, išsiblaškiusiems po pasaulį, visiems Lietuvos žmonėms Atgimimo viltį. Šio žingsnio žiniasklaida beveik nepastebėjo, bet tas pareiškimas vis tiek tapo žinomas žmonėms, dalyvaujantiems visuomeniniame gyvenime.

Kova už teisingumą tapo pagrindu, kuriuo visuomenė galėjo visų pirma susitelkti, o sąjūdininkai - tapti šio proceso ašimi. Judėjimo "Už teisingumą" iniciatyvinėje grupėje buvo trys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis ir šio straipsnio autorius. Du pirmieji yra Nepriklausomybės Akto signatarai. Prie iniciatyvos prisidėjo ir Naglis Puteikis, kurį susitikau per Vasario 16-osios šventę Daukanto aikštėje. Jis prisidėjo ne kaip visuomenininkas ir ne kaip konservatorius, o kaip buvęs sąjūdininkas, Seimo narys. Manėme, kad judėjimui būtų naudinga turėti savo atstovą Seime.

Vasario 16 dieną prie Signatarų namų susitikome ir Darių Kuolį, kuriam, kaip visuomeninės organizacijos "Piliečių santalka" atstovui, išdėstėme savo idėją. Vėliau ne vienam žmogui teko aiškinti, kodėl D.Kuolys čia atsirado, nors ne kartą sužlugdė dėtas viltis, įskaitant tautinės mokyklos koncepciją. Norėta, kad ši antikorupcinė iniciatyva gimtų kaip įvairių visuomeninių darinių atstovų junginys, todėl "Piliečių santalkos" atstovo dalyvavimas jame buvo svarbus. Tik vėliau D.Kuolys prisipažino, kad negali atstovauti "Piliečių santalkai". Prie iniciatyvos pasiūlyta prisidėti ir kitiems visuomenininkams.

Į judėjimo "Už teisingumą" iniciatyvinę grupę įsitraukė antikorupcinės iniciatyvos ekspertai.eu vadovas Audrius Nakas, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuvos Sąjūdžio atstovas prof. Vladas Vilimas ir vienas iš Jungtinio demokratinio judėjimo vadovų Šarūnas Valentinavičius. Vasario 19 dieną pasirodė kreipimasis „Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą“, skelbiantis, kad vasario 22-ąją Daukanto aikštėje prie prezidentūros vyks mitingas, per kurį bus reikalaujama grąžinti į pareigas V.Gailių ir V.Giržadą.

Mitingo vieta pasirinkta ne norint konfrontacijos su prezidente Dalia Grybauskaite, o priešingai - siekiant jos paramos, kad būtų stabdomas FNNT vadovų atleidimas. Tikėjomės, kad ji ateis į aikštę ir kartu su visuomene apgins dorus pareigūnus.

Tarp iniciatyvinės grupės narių norėjome matyti ir a. a. Kęstučio Čilinsko anksčiau vadovauto Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) atstovą, bet nauji NDJ vadovai pareiškė, kad kol kas stebės šią visuomeninę iniciatyvą ir į ją neįsitrauks. Vis dėlto nemaža dalis šio judėjimo aktyvistų vasario 22 dieną buvo mitinge Daukanto aikštėje.

Toks skirtingų visuomeninių organizacijų atstovų susitelkimas dėl bendro tikslo - retas reiškinys Lietuvos istorijoje nuo Sąjūdžio laikų. Todėl 2012-ieji galėjo įeiti į mūsų valstybės istoriją kaip pozityvaus visuomeninio pakilimo metai, kurie galėjo suteikti rimtą stimulą kovai su aukščiausio lygio valdžios korupcija, bet taip neįvyko. Kodėl? Šio judėjimo likimas gali būti naudingas suvokiant, kas laukia visuomenininkų Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"