TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Jupiteri, tu pyksti? Tu neteisus!

2008 11 21 0:00

Maža mums finansinės ir ekonominės krizės, tai ėmė ryškėti ir tautinių ar net tarpvalstybinių santykių krizės kontūrai.

Gresia įsiplieksti įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos, į kurią paslaugiai esame stumiami kai kurių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių provokuojamais pranešimais. Turiu galvoje europarlamentaro Gintaro Didžioko kalbas, paskelbtas krašto žiniasklaidoje bei jam antrinančius dar aistringesnius kaltinimus Lietuvai ir lietuviams, kurių nešykšti į Seimą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos atstovai.

Pretekstą lietuvių kaltinimams nedraugiškumu Lenkijai ir lenkų persekiojimais Lietuvoje davė Seimo nario Gintaro Songailos kreipimasis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašant išsiaiškinti, ar Lenko kortos turėjimas suderinamas su naryste Lietuvos Seime.

Kas čia tokio baisaus, gresiančio pražudyti draugiškus ir meilingus Lietuvos ir Lenkijos santykius, supjudyti lenkų ir lietuvių tautas, kurių draugystės, sprendžiant iš skausmingos minėtų ponų reakcijos, nuo amžių amžinųjų ir iki šiol nėra drumstęs joks nesantaikos, nepasitikėjimo ar nepagarbos debesėlis?!

Pradėkim nuo klausimo: ar G.Songaila turėjo pagrindo kreiptis su panašiu užklausimu?

Per pastaruosius rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinkti du lenkų tautybės asmenys, kuriems neseniai Lenkijos prezidentas įteikė vadinamąją Lenko kortą. Lenko kortos įstatymo 4 straipsnyje aiškinama, jog "Lenko korta yra dokumentas, liudijantis priklausomybę Lenkų tautai".

Tai, jog dokumente turima galvoje ne priklausomybė lenkų etnosui, o būtent politinė-pilietinė "tautybė", liudija tas pats įstatymas, kurio kitame straipsnyje pateikiamas patikslinimas, kokie asmenys turi teisę į tą kortą. Ten nieko nekalbama apie tautybę, o į pirmą vietą iškeliama geografija ir politika: teisę į Lenko kortą turi lenkų ar kitų tautybių asmenys, gyvenantys tose buvusios SSRS teritorijose, kurios kadaise įėjo į Lenkijos sudėtį. Maža to, Lenko kortos įstatymas gana aiškiai įpareigoja jo gavėją būti lojalų Lenkijos valstybei, priešingu atveju korta gali būti atimta. Vadinasi, kitos valstybės, šiuo atveju Lenkijos, įstatymai numato politinio pobūdžio reikalavimus kortos turėtojui, lojalumo Lenkijai kontrolę ir netgi bausmę, jei lojalumu būtų suabejota. Tad kortos gavėjas, nors ir neprisiekia Lenkijos valstybei, kaip pilietis, bet formaliai įsipareigoja arba pasižada Lenkijos Respublikai.

Ar tai suderinama su mūsų respublikos įstatymais?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio nuostata skelbia, kad "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei".

Kam kyla klausimų šia tema?

Klausimų šiuo atveju gali kilti kiekvienam, kas moka skaityti lenkiškai ir lietuviškai.

Nežinau, kokiomis kalbomis skaito ponas G.Didžiokas ar Lietuvos Respublikai ištikimybę prisiekę ir dar Lenko kortą gavę Lietuvos lenkai, o štai Seimo narys G.Songaila, ko gero, skaito abiem kalbomis. Tad nenuostabu, jog jam kilo tam tikrų abejonių, su kuriomis jis nepuolė į Strasbūrą ar kitaip virti tarptautinės košės, o nuosekliai eina Lietuvos įstatymų nurodytais keliais. Jis, naudodamasis savo pilietinėmis teisėmis, nori patikslinimų ir paaiškinimų iš atitinkamų Lietuvos institucijų, kurios turi teisę ir pareigą tuos paaiškinimus pateikti.

Kur čia tarptautinės ar tarpnacionalinės nesantaikos kurstymas? Ar, kaip išsireiškė G.Didžiokas, siekimas "kompromituoti lenkų tautybės Lietuvos piliečius"?

Jeigu lietuvių tautybės asmenys naudojasi Lietuvos įstatymų jiems suteiktomis teisėmis ir siekia, kad tų įstatymų deramai laikytųsi visi Lietuvos piliečiai, - ar tai reiškia kitų tautybių Lietuvos piliečių kompromitaciją?

Vadovaujantis tokia logika ne lietuvių tautybės piliečiams būtų plačiai atveriami vartai pažeidinėti Lietuvos įstatymus, nes bet kokia užuomina, jog ir jiems privalu laikytis Lietuvos įstatymų, būtų priimama kaip išpuolis prieš jų tautybę.

Beje, taip jau Lietuvoje yra buvę, kai mes statėme socializmą laisvųjų respublikų sąjungoje, kur viena tauta buvo laisvesnė ir "lygesnė" už kitas.

Prisimenu šoko ištiktą (amžiną jam atilsį) Vilniaus V.Kapsuko universiteto ateizmo dėstytoją Petrą Pečiūrą, kuris, besisukiodamas parduotuvėje, savo kišenėje aptiko svetimą ranką. Tvirtai sugriebęs tą ranką jis, kaip ir dera tokiu atveju, prisišaukė milicijos pagalbos. O milicijoje paaiškėjo, jog rankos savininkė buvo rusė, tad vargšas socializmui ir ateizmui ištikimas filosofas buvo apkaltintas nacionalizmu, neapykanta didžiajai rusų tautai, nelojalumu didvalstybei ir kitomis nuodėmėmis, panašiomis į tas, kuriomis šiandien kai kas mėgina kaltinti G.Songailą.

Ar būtent taip tautų lygybę ir lygias galimybes supranta didžiai supykę R.Didžiokas su gerbiamais lenkų tautybės Seimo nariais?

Duok Dieve, jei paaiškės, jog toji Lenko korta - tik Lenkijos valstybės sukurta savotiška "atmintinė" nesveikoms ambicijoms papuošti. Tegu puošiasi, negi gaila!.. Bet tokia isteriška, tautinę nesantaiką kurstanti kai kurių Lietuvos piliečių reakcija į normalų Seimo nario norą patikslinti skirtingų valstybių dokumentų tarpusavio neprieštaringumą - tikrai nesveika ir netoleruotina.

Visos demokratinės valstybės savo teisės aktų pavyzdžiu ir įkvėpėja laiko Romos teisę. O romėnai tvirtai laikėsi nuostatos: "Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"