TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Justicija: teisė, teisėtvarka ar teisingumas?

2010 03 09 0:00

Žmonės visko prasimano. Kadaise mūsų protėviai miškuose prie Baltijos prasimanė turėti valstybę. Pasidarė bėdos, nes 1000 metų reikėjo ją ginti. Kaip tik šią akimirką Vilniaus senamiesty iškilmingai atidengiama Šv. Brunono gatvė. Prieš tūkstantį metų vienas lyderis apsikrikštijo, o kitas užmušė krikštytoją. Gimė nacionalinė tradicija.

Po to prireikė valstybėj tvarkos, tai protėviai prasimanė įstatymų. Einant šiuo eskalacijos keliu atsirado net Lietuvos Statutas - teisynas didžiuliam Europos gabalui, kuris ten veikė, nesant geresnių, per 300 metų. Vienas kitas jo straipsnis galėtų veikti ir toliau, praverstų. Bent susimąstytume. Antai straipsnis, kad tas, kuris atveda priešo kariuomenę ir atiduoda miestą, "gerklę ir garbę praranda". Dėl gerklės - o ne, dabar mes jau humaniški, nustatėm, kad Konstitucija neleidžia nieko bausti gerkle arba kaklu. Bet kad valstybės išdavikai Lietuvoje nepraranda garbės, tai nėra gerai.

Kaskart atkurdami savo valstybę vis prasimanydavom universitetų. Prieš 20 metų išsikovojom laisvę steigti universitetų kiek tik norim. Kai kurių labai reikėjo. Buvo noro turėti ir teisę, ir tvarką, ir tikrą teisėtvarką. Prasimanėm Policijos akademiją, kurios ne visi norėjo, ir išaugo iš jos Mykolo Romerio universitetas, kurio taipgi ne visi norėjo. Juk ir teisėtvarkos, jeigu ji tikra ir efektyvi, ne visi nori. Sukčiai ir sukčių draugeliai mano kitaip, ir jų nuomonę reikia gerbti.

Kadaise skaičiau senovės persų keliautojo rašinį apie tolimoje šiaurėje susiklosčiusią savitos kultūros šalį Livuą. Cituoju:

"Jie turi ir griežtų įstatymų, surašytų beržo tošyse. Ypač griežtai baudžiama už mažas vagystes. Kuo vagystė didesnė, tuo bausmė mažesnė. Pavogus 300 mln. geležinių, nuo bausmės visai atleidžiama. Tokį gali net išrinkti prezidentu."

Taip buvo seniai ir kažkur. Paskui atsirado romėnai, kuriems teisė buvo tartum smegenų gimnastika. Ir mėtydavosi žodžiais kaip olimpiniais diskais. "Justitia est fundamentum regnorum." Jėga. Bet Lietuvos regnum tai netinka, nors tu ką. "Justitia est destructio fundamentorum" - jau geriau skamba. Ir vis dėlto, ponios ir ponai prisiekusieji, taip juk niekada negali atsitikti. Todėl darytina išvada, kad pamatus griaunanti justitia nėra justitia. O gal rastume patikslintą pavadinimą?

Reiškinys egzistuoja, pavadinimo jam reikia. Mėginkim.

Kitokių pavadinimų paieškos būtų: quasi justitia; justitia velut mercatio; justitia sovietica postsovieticaque; justitia postsovietica lituana etc. Galbūt ir justitia ridiculosa tremenda. Nelygu kaip pažvelgsi: tas pat gali atrodyti juokinga, tas pat - baisoka.

Paimkim kokį lengvesnį atvejį. Vienas buvęs kareivis, okupuotoj Lietuvoj paimtas į okupantų armiją, ieškojo teisybės. Norėjo, kad jam tuos dvejus-trejus metus, praleistus toli nuo Lietuvos tarp svetimųjų, įskaitytų į darbo stažą. Tremtiniams juk įskaito! Juos išvežė prievarta, ir mane - prievarta. - Ne, tarnyba tarybinėje armijoje buvo garbės dalykas, konstitucinė kiekvieno piliečio pareiga! - Palaukite, pagal kieno Konstituciją? O tai tie, kurie protestavo ir išėjo į miškus, jie sulaužė okupanto primestas "konstitucines" taisykles ir gavo ko nusipelnę? Ir ne bet kuriame, o nepriklausomos Lietuvos teisme taip sukinėjasi atsakingi smegenys? Juk tai sovietai laužė tarptautinį įstatymą - Ženevos konvenciją, nejau nepasiskaitėte? Gal perkeliam bylą į Konstitucinį Teismą? - Prasmek, tu žmogeli, iš sumauto rajono! Tai mūsų reikalas nutarti dėl Konstitucinio Teismo, bet prieš tave nesiaiškinsim, kodėl nesikreipėm! Pasirūpinus tokių, kaip tu, teisėmis valstybė patirtų nuostolio; taip net Ministerija parašė.

Kareivis kelerius metus žygiavo per teisėtvarkos liulantį smėlį, vis pralaimėdamas teisingumo karą, kol nužygiavo iki Strasbūro. Tada valdžia pabūgus lūžo, pataisė pensijų įstatymą.

Čia iš tų atvejų, kai mūsų teismai nežino, kokia ir kada valstybė šioj žemėj yra buvus. NKVD "troikų" nuteistieji vėl vartomi grabuose, mat kažką pasirašė spardomi be vertėjo ir nemokėdami rusų kalbos - pasirašė, kad tik liautųsi kankinę. - A, kaltas!

Šį būtent žodį pagal anų neteisėtų teismų sukurptą medžiagą skelbia jau nepriklausomos Lietuvos teismas. Ar tikrai nepriklausomos? Ar tikrai Lietuvos? Ar tikrai jis teismas? Teismai, net tas aukščiausiasai pagal ūgį, kartais teisinasi dėl savo negalių: mes neįgalioti kitaip vertinti negu NKVD tribunolas; mums įstatymas nenurodė, kad galim ką peržiūrėti. - Vašu mat, pasakytum, jei ten būtum, - tai jau protingumo kriterijus jums negalioja, tai negalit paprašyti, galų gale, kad Seimas įrašytų straipsnyje jums vieną reikiamą eilutę? Ar ne toje pačioje ir nepriklausomoje šalyje gyvename?

Palyginti su kitų pokomunistinių kraštų ir net ponacistinės Vokietijos teisinėmis problemomis, Lietuvoje turėtų būti lengviau. Jokių nacionalinių komunistinių baudžiamųjų įstatymų nebuvo, tik okupanto įstatymai išversti į nacmenų kalbą. Bet šiam skaidrumui dar reikėtų skaidrių smegenų visoje teisinėje sistemoje.

Kovo 11-osios artėjančio dvidešimtmečio proga derėtų ir pora žodžių apie nepriklausomybę. Formali politinė nepriklausomybė, kad vėl esam žemėlapy nebe raudonai uždažyti, tai toli gražu ne viskas. Tebeturim nemažėjančių, veikiau didėjančių, energetinių, rinkodaros, kultūrinių priklausomybių. Teisinės kultūros pavyzdžių jau minėjau. Ten priklausomybių nors vežimu vežk, bet pažvelkim dar plačiau.

Yra įvairiausių mentalinių priklausomybių: nuo tavo paties arba tavo šeimos praeities, nuo regėtų pavyzdžių, idealistinio arba materialistinio karjeristinio auklėjimo įtakų.

Gausu yra ir socialinių priklausomybių, susijusių su buitine arba karjeros gerove, o tai savo ruožtu priklauso nuo jūsų boso arba susižaidusio bosų klano.

Nesmagu buvo skaityti Teisės instituto eksperto išvadas dėl padėties garsiojoje pedofilijos byloje, galų gale pasiekusioje teismą. Ekspertas pažymėjo, kad "teisėsaugininkai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesurinko pakankamai įrodymų". Tad štai, jeigu nesurinko dėl subjektyvių priežasčių - pabūgo ar tiesiog nenorėjo artėti prie tiesos - vargas tau, teisėtvarka. Justitia tremenda.

Žmonės kartais mano, kad justicijoj egzistuoja ne vien slapti dalybų tarifai, bet ir socialiniai politiniai tabu. Bobule, čia jau neužkabink. Verčiau dėl subjektyvių priežasčių nesurink įkalčių arba užkliuvus už varčios grąžink pradėti nuo pradžios. Pakeliui dar mestelk akį į senaties terminą. Atrodo mat, kad egzistuoja ir korporacinis arba korpuso solidarumas, pagal kurį teisybė nėra didesnis draugas už giminaitį arba bendraklasį. O kai bendraklasių tūkstantis, tada turim socialinę klasę. Atsiranda nerašytos korpuso taisyklės ir nepakanta jų nesilaikantiems disidentams.

Kai praplaukė vaizdai apie Panevėžio teisėjus, urmu sveikinančius baudžiamai apkaltintą kolegą - nebijok, sukibę ištrauksim! - nenorom kilo minčių: o ar galėjo kuris nors jų likti nepriklausomas ir neateiti?

Buvo juk sykį situacija ir teisininkų kalvėje, kai vienas Aukščiausiojo Teismo teisėjas atsistatydino protestuodamas dėl sistemos blogybių, kažką paviešino, o teisės profesorius rūsčiai ir viešai graudeno priaugantį jaunimą: šiukštu taip niekada nepasielkite! Kad neatsirastų iš jūsų nė vieno išdaviko!

Toks auklėjimas jau primena mafijos kodeksą arba politruko funkcijas. Tad grįžtu prie savo slaptosios vilties, kad teisinis jaunimas bus pajėgus branginti padorumo nepriklausomybę su trupučiu idealizmo. "Kol da idealais, o broli, gėriesi", neslysk į nesąžiningumo ir klasinių interesų liūną "dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto". Tada, tik tada teisinis jaunimas, anot Šventojo Rašto, atnaujins žemės veidą.

Iš kalbos M.Romerio universitete pristatant kolektyvinę monografiją, skirtą nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. 2010 03 05

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"