TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką apie kandidatus byloja jų surinkti parašai?

2014 03 28 6:00

Vakar buvo paskutinė pretendentų į prezidentus rėmimo parašais diena. Pagrindinių Seimo partijų (išskyrus „Tvarką ir teisingumą“, kuri savo atstovo realiai nekėlė) palaikomi pretendentai parašus jau pateikė, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) net paskelbė statistiką apie tai, kokio amžiaus rinkėjai parėmė konkrečius politikus internetu. 

Ką iš šių duomenų galima pasakyti apie būsimus kandidatus, o galbūt ir apie artėjančių rinkimų rezultatus?

Daugiausia parašų (daugiau kaip 67 tūkst.) surinko Dalia Grybauskaitė. Antroje vietoje liko nedaug nuo prezidentės pagal bendrą skaičių atsilikęs ir per 66 tūkst. parašų surinkęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Zigmantas Balčytis. Kiti iki vakar dienos nelaukę politikai turi kiek mažiau įspūdingus, bet vis tiek ribą gerokai viršijančius rodiklius: „darbietis“ Artūras Paulauskas - per 41 tūkst. parašų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis - daugiau kaip 50 tūkstančių.

Šis etapas atsijoja dalį pretendentų, kurie kiek pervertino savo galimybes. Rolandas Paulauskas jau pripažino, kad 20 tūkst. parašų (minimalus reikalavimas norint kandidatuoti) surinkti nesugebėjo. Abejoju, ar finišo tiesiąją pasiekė Jonas Lašinis ir Kristina Brazauskienė. Įdomu, kas pastarąją politikę skatina vis bandyti iš naujo - juk 2012 metų Seimo rinkimuose jos partija nesurinko net 5 tūkst. balsų. Esant tokiam „elektoratui“ reikiamą skaičių parašų surinkti yra labai sunku.

Kartais iš surinktų parašų skaičiaus norima prognozuoti rinkimų rezultatus. Rikiuojant kandidatus atrodo logiška, kad akivaizdi lyderė yra D.Grybauskaitė, o patekti į antrąjį turą vilčių turi Z.Balčytis. Nors jų surinktų parašų skaičius panašus, būtina atsižvelgti į tai, kad D.Grybauskaitė neturi už jos stovinčios lojalios organizacijos (konservatorių ir liberalų parama - kas kita) ir merų trečdalyje savivaldybių, negauna valstybės dotacijų, kurios skiriamos partijoms. Net jeigu ji keliais tūkstančiais parašų būtų atsilikusi nuo Z.Balčyčio, nepriklausomai kandidatei 60 tūkst. parašų ribos viršijimas yra įspūdingas laimėjimas, šį tą sakantis apie jos gebėjimą pritraukti žmonių.

Įdomu tai, kad prieš šiuos rinkimus įteiktų parašų skaičiai gerokai viršija atitinkamus 2009 metų rodiklius: tada lyderė D.Grybauskaitė surinko per 36 tūkst. parašų, o socialdemokratas Algirdas Butkevičius - per 32 tūkstančius. Viena vertus, tai rodo, kad politikai po truputį išmoksta nenuvertinti kiekvienos progos pritraukti politinę paramą, pasitvirtinti savo, kaip rimtų kandidatų, statusą. Kita vertus, partijų atstovų atveju galime kalbėti ir apie stiprėjančias organizacijų struktūras. Palyginti neseniai į Darbo partiją įstojęs A.Paulauskas, kuris 2008-2012 metų Seimo kadencijoje buvo didžiosios politikos užribyje, šįkart surinko keliais tūkstančiais parašų daugiau nei partijos senbuvė Loreta Graužinienė 2009 metais.

Kitas svarbus aspektas - parama internetu. Čia D.Grybauskaitė sutriuškino visus pretendentus - gavo daugiau kaip 20 tūkst. parašų. Tai rodo, kad ji yra gerokai aplenkusi visus varžovus pagal savanoriškos paramos potencialą. Pasirašymas internetu yra gana nepriklausomas nuo spaudimo ar įtakos, kurių esama renkant parašus tiesiogiai, taip pat nuo partinės organizacijos, socialinės aplinkos ir klientelistinių tinklų.

Kiek daugiau nei 3 tūkst. parašų internetu surinkusio Z.Balčyčio partijai, nepaisant bendro įspūdingo kraičio, tai turėtų būti rimtas signalas. Nors organizaciją ir bandoma atjauninti bei modernizuoti (žiūrint iš šono, pastangų beveik nematyti), priartinti prie europietiškos socialdemokratijos, kurią Vakarų valstybėse remia nemažai studentų, tai sunkiai pavyksta. Tiek paramos internetu lygis, tiek jo santykis su visų parašų skaičiumi populiariausios šiuo metu partijos kandidatui yra labai kuklus. Kita vertus, tai rodo apskritai menkus Lietuvos partijų gebėjimus rinkti paramą internetu. Kovo 22-osios duomenimis, partinius kandidatus buvo aplenkę ir už D.Grybauskaitės rikiavosi Vladas Lašas bei Naglis Puteikis.

Analizuojant VRK duomenis apie parėmusiuosius pretendentus internetu, itin įdomiai atrodo Artūro Zuoko eilutė: vos 24 proc. (iš 3200) už jį pasirašiusių žmonių yra jaunesni nei 29 metų. Atrodo, kad A.Zuoko, kaip progresyvaus miestų jaunimo atstovo, mitas bliūkšta. Nors apie būsimas proporcijas rinkimuose spręsti tikrai negalime, šalia D.Grybauskaitės Vilniaus meras atrodo liūdnai: iš daugiau nei 20 tūkst. ją parėmusiųjų internetu 43 proc. priklauso 18-29 metų kategorijai. Regis, būtent dabartinė prezidentė, o ne A.Zuokas bus jaunimo pasirinkimas „numeris vienas“.

Parašų, surinktų internetu, statistika pagal amžių taip pat rodo, kad žalieji Lietuvoje būti tikraisiais žaliaisiais, bent jau pagal politinę paramą iš visuomenės, dar nesubrendo. Už tokias partijas, kurios Vakaruose paprastai yra gana liberalios moraliniais klausimais ir kairiosios ekonomikoje, balsuoja nemažai jaunų žmonių, ypač tų, kuriems būdingos postmaterialistinės vertybės. Lino Balsio statistika čia visiškai priešinga: vos 27 proc. jį parėmusiųjų yra iki 39 metų amžiaus. Kita vertus, tokia atvirkštinė situacija visai tinka Lietuvai, kur kairieji bijo interneto, o dešinieji - prezidento rinkimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"