TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką atsiminti, ką pamiršti

2015 04 22 6:00

Dalies politikų noras patiems ar per kitus reguliuoti, ką ir kada švęsti, kaip ir ką minėti, kam statyti paminklus, per kelerius metus nenuslopo.

Ne visai demokratiškos praktikos šalininkai Seime, regis, toliau puoselėja iliuzijas apie tą „vienintelę“ ir „teisingą“ Lietuvos istorijos viziją. Grupelės tautininkų (savo įsitikinimais ir pažiūromis, nors dažnai grupė pristatoma kaip politikų, signatarų, istorikų) pastangomis vėl gaivinamas Tautos istorinės atminties įstatymas.

Šio projekto autoriai savo iniciatyvą apkaišo dvasingomis mintimis apie valstybės istorijos politikos būtinumą, kalba apie istorinius orientyrus, savimonę, tačiau siūlomo įstatymo nuostatos ir jų pokyčiai per tuo kelerius metus atskleidžia politikų norą kontroliuoti, o jei kas nepaklus – bausti.

Pavyzdžiui, ankstesniame įstatymo variante jo rengėjai už abstraktaus pobūdžio nuostatų nepaisymą buvo numatę atsakomybę. Galiausiai visą „atmintį“ siūlyta patikėti Seimo, ministerijų ir kitų valstybės institucijų aukštiems valdininkams. Mat į jų darinį pagal ankstesnį projektą - Tautos istorinės atminties tarybą - turėtų patekti Seimo kancleris, prezidentūros kancleris, Vyriausybės kancleris, Kultūros ministerijos kancleris, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris ir t. t., taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius ir pan. Minėta grupė dabar jau kalba, kad taryba būtų tik „patariamoji“, sudaryta iš akademikų.

Vis dėlto labiausiai glumina doktriniškas įstatymo rengėjų požiūris - anksčiau ar vėliau visi sumanymo oponentai tampa „tautos priešais“. Tačiau tokios ir panašios iniciatyvos nėra atsitiktinės. Politikai visa tai daro, regis, iš nuoširdaus įsitikinimo - toks yra jų santykis su Lietuvos istorija ir jos suvokimu.

Problemos šaknys, atrodo, glūdi kitur. Juk greta viena kitos egzistuoja ne viena, bet kelios lietuvybės sampratos, ne vienas Lietuvos istorijos naratyvas. Etninę tautos sampratą (vien lietuvių tautą) palaikantys iniciatyvų puoselėtojai apsimeta nematantys kitos - pilietinės - sampratos, kurioje „telpa“ ne vien lietuvakalbiai. Tos sampratos geriausiai atskleidžiamos, kai tenka paaiškinti, kas yra lietuvybė, arba per batalijas dėl garsaus asmens įamžinimo, perlaidojimo, įvairių sukakčių, minėjimų. Tautinėje Lietuvos istorijos sampratoje ir atmintyje savo vietos neranda daugybė žmonių, įvykių, procesų.

Į tautininkišką sampratą "netelpa" ir Tomas Venclova, prieš kurį laiką per holokausto metinių konferenciją ištaręs, kad "Lietuvą kamuoja latentinė neapykanta kitam ir valstybinė bei nacionalinė šizofrenija". Taip intelektualas apibendrino Lietuvos valdžios oficialią politiką bandant suderinti holokausto minėjimą ir 1941 metų Laikinosios vyriausybės garbinimą. Jo teigimu, Lietuvos politiką iki šiol lemia „etninio nacionalizmo” paradigma, kuriai pradžią davė ryškiausi tautinio atgimimo veikėjai ir kuri buvo puoselėjama oficialių sovietmečio ideologų.

Projekto iniciatoriai tikina, kad toks įstatymas padidins atsparumą visiems informaciniams karams ir kitokioms intervencijoms. Tačiau ir čia koją kiša tos pačios istorijos sampratos, ta pati paradigma. Pavyzdžiui, buvęs Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras prie Krašto apsaugos ministerijos parėmė monografiją, kurioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai (pagal tautybę - lietuviai, pilietybę - lenkai) vadinami "vištgaidžiais". Knygą recenzavo tuometis Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.

„Lietuvis visada buvo ir bus apsuptas priešų, trokštančių paniekinti ir sunaikinti jo tapatybę, dažnai ir jį patį“, – T. Venclova pateikė pavyzdį, kaip reiškiasi minėta paradigma. Tautos istorinės atminties tarybos kūrėjai, kelerius metus planuodami ir dėliodami, kas ką ir kaip turi atsiminti, kaip tai administruoti ir sutvarkyti, kai kuo primena prisiekusius tokios paradigmos išpažinėjus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"