TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką gali intelektualai politikoje?

2011 12 02 6:00

Visuomenėje intelektualams priskiriamas ypatingas vaidmuo, iš jų laukiama, kad bus iškelti ir atsakyti tie klausimai, kurių negali suvokti paprastas žmogus. Tokių klausimų diapazonas platus: pradedant žmogaus ir valstybės kilme ir baigiant atskiros šeimos ar asmens paskirtimi. O politika, ekonomika ir visos su jomis susijusios peripetijos tampa privalomais intelektualų kritikos objektais.

Taigi mes dažniausiai matome intelektualus, kaip stovinčius šalia įvykio (politinio, ekonominio ar socialinio) ir bandančius paaiškinti, kodėl tai įvyko, kas atsakingas ir ką reikia daryti, jei norime įveikti susidariusį sunkumą. Intelektualai paprastai nesiejami su praktine politika, nors jų visada galime atrasti tiek politinėje valdžioje, tiek ir vykdomosios valdžios sistemoje.

Tačiau žinia, kad profesoriai - ekonomistas Povilas Gylys, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka, politologas Antanas Kulakauskas, filosofas Krescencijus Stoškus ir teisininkas Alfonsas Vaišvila bei nemažai kitų intelektualų netrukus gali pasirodyti krašto politinėje padangėje, tampa intriguojanti ir verčia išanalizuoti jų sprendimą. Gerbiu juos ir vertinu, bet išsakysiu keletą abejonių dėl jų ketinimo.

Intelektualai, visuomenės veikėjai savo sprendimą motyvuoja tuo, kad dabartinė valdžia juos nuvylė ir jie, jau netikintys esamu valstybės valdymu, mano, kad patys galėtų veikti ryžtingiau. Pasakyta gražiai, tačiau pažvelgę į trumpą nepriklausomos Lietuvos istoriją galime atrasti, kad kiekviena nauja politinė pretenzija prasidėdavo maždaug panašiai: tie, kurie dabar valdžioje, - nekokie, o mes, ateinantys, veiksime geriau, efektyviau ir atsakingiau. Norisi tikėti...

Bet sėkmingas veikimas yra sietinas ne tik su gebėjimu suprasti ir pažadėti, bet ir su tokiais svarbiais valdžios realizavimo elementais, kaip politinė valia, tarpusavio supratimas ir priimto sprendimo vykdymo drausmė. Dar neužmirškime, kad politikai įgyvendinti reikalingos politinės struktūros - partija, palaikančios visuomenės grupės, galimybė skleisti savo poziciją bei valią visuotinai (žiniasklaidos dėmesys). O pasikeitus partijų finansavimo įstatymui bus problemų ir dėl elementarios paramos naujokams.

Bet svarbiausia - intelektualai turi suprasti, kad išreikšdami pretenziją į politiką jie deklaruoja savo ambicijas ir tuo pat metu  tampa konkurentais net toms politinėms jėgoms, kurios, tikėtina, yra jiems artimiausios. Mat dažniausiai naujosios politinės partijos ne tiek tampa realiomis politikos dalyvėmis (užimamos pozicijos Seime ir savivaldoje), kiek paprasčiausiai atimami balsai iš kitų partijų. Taip šios susilpninamos ir suteikiamas šansas laimėti visai kitokios pakraipos politikams. Būtent dėl tos priežasties, kad nekenktų viena kitai rinkimuose, susivienijo konservatoriai ir krikščionys demokratai, būtent todėl vargu ar išsilaikys susiskaldę liberalai, kurie naikina vienas kito galimybes politikoje. Jų išeitis - susivienyti, bet tai kita istorija, reikalaujanti iš jų daug valios pastangų. 

Taigi intelektualai visų pirma tampa kažkieno galimybių naikintojais. Bet tai nereiškia, kad jie lengvai peržengs penkių procentų ribą ir taps parlamentine partija, net jei juos palaikytų pati prezidentė. Net tapę Seimo partija jie bus priversti derinti savo pozicijas su kitais politikais, su valdančiaisiais ar opozicija. Politinė realybė pavers intelektualus tiesiog politikais, kurie nedarys kvailysčių, tačiau jų balsas nebus stipriausias ir nustos būti intelekto balsu, nes taps valdžios kalbėjimu, vadinasi, ir suprantamas bus kitaip.

Intelektualai politikoje galėtų pasiekti naudingą visuomenei ir valstybei efektą, jei jie išties paremtų kurią nors politinę jėgą, atskirus kandidatus ir patys įsilietų į jau esamas stiprias kairės ar dešinės partijas. Bet sunku nurodinėti ir mokyti tuos, kurie mano, kad jie yra intelektualai, jie viską supranta dėl savo profesinių bei intelektinių gebėjimų. Lieka tik pasitikėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"