TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką galime daryti šiandien reaguodami į klimato kaitą?

2013 08 17 6:00

Visi domimės orais. Tačiau pokalbis apie orus nebėra nekalta tema. Pradėkime šviesiai. 

Ar jau savo kieme susipažinote su vapsvavoriu? Tai dryžuotas kaip vapsva, bet nepavojingas voras atkeliavęs čia bent prieš dešimtmetį iš pietų kraštų dėl globalinio atšilimo. Arba jei turite daržą, - gal jau svarstėte galimybę tapti vyndariu? Jei patikėsime Ispanijos mokslininkų prognozėmis, dėl klimato šiltėjimo Švedija ir kitos kaimyninės Baltijos šalys jau 2050-aisiais gali tapti pramoninės vynuogininkystės kraštais. Dėl klimato šiltėjimo kai kurie mūsų pagaliau galime sau leisti paskanauti omarų. Pasaulinėje rinkoje šie delikatesu laikomi jūriniai vežiagyviai per pastaruosius penkerius metus atpigo beveik dvigubai, nes jų labai pagausėjo.

Bet pokalbį apie orus galime ir patamsinti. Tie atpigę omarai yra kanibalai. Dėl šylančių vandenų jų užauga daugiau ir didesnių. Stokodami maisto jie ėda mažesnius omarus. Žmonių elgesį taip pat veikia globalinis atšilimas. Kalifornijos ir Prinstono universitetų tyrėjai nustatė, kad netgi nedideli temperatūros arba kritulių kiekio pokyčiai susiję su dažnėjančiais užpuolimais, išžaginimais, nužudymais, konfliktais ir karais.

Su globaliniu atšilimu klimatologai sieja ir mūsų orų anomalijas – dažnesni viesulai ir sausros. Stipresnės liūtys ar snygiai. Meteorologai prognozuoja, kad Baltijos jūros regione padažnės ekstremalaus karščio bangos. Lietuvos mokslininkų akimis, Vilniuje vidutinė oro temperatūra iki 2100-ųjų gali pakilti 4 °C, o atskirais mėnesiais - net 7 °C. Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis pakils iki vieno metro. Tokiu atveju iškiltų užtvindymo pavojus Klaipėdai ir Palangai.

Kaip užbėgti nemaloniems įvykiams už akių, kai jau 200 metų Žemės būklė blogėja? Klimato kaitos aukų likimo galime išvengti pasitelkę principingumą ir kūrybingumą.

Principingumas – tai ne tik suvokimas, jog planetos ateitis priklauso nuo mūsų, bet ir kiekvieno atitinkamas elgesys nepaisant to, ką daro kiti. Principingumo geriausiai moko įvairios mažos organizacijos, kur žmonės susiburia dėl šviesios idėjos. Štai Kauno vedų kultūros centro aktyvistai ne tik sako, kad gerbia karves. Jie įkūrė Karvių senatvės globos namus, į kuriuos kviečia žmones atiduoti pasenusias karves. Šiuo metu Kaišiadorių rajone dvidešimties hektarų teritorijoje įkurtame ūkyje jie globoja du jaučius, karvę ir veršiuką. Vedų kultūros centro vadovas Gediminas Bukanas prisipažįsta seniai puoselėjęs idėją gelbėti nuo skerdyklos karves, kol pagaliau sukaupė tam reikalingo kapitalo. Sekant šiuo pavyzdžiu kiekvienas, kuriam svarbus planetos likimas, gali imtis mažų bet svarbių darbelių: virti arbatinuke tik tiek vandens, kiek reikia jo puodeliui, eiti arba vairuoti dviratį vietoje automobilio ir panašiai.

Antra, mums reikia kūrybingumo kaip Natalijos Jeremijenko, Australijos aplinkosaugos aktyvistės, norinčios paversti miestus ekologiniu rojumi. Būdama aeronautikos, biochemijos, neurologijos ir fizikos specialiste, ji visų tų mokslų įžvalgas sujungia mažuose projektuose, žadančiuose didelius pokyčius.

Pavyzdžiui, daug metų Niujorko uostą niokoja didmiesčio nuotekos. Stengtasi izoliuoti uostą nuo kanalizacijos sistemos, bet liūčių metu iš gatvių į vandenį vis vien patenka daug kadmio, neurotoksinų, bei automobilių stabdžių kaladėlių dulkių. Jeremijenko pasiūlė šalia kiekvienos miesto priešgaisrinės vandens kolonėlės nuėmus dalį gatvės asfalto įrengti mažą darželį. Jo augalai nufiltruotų liūčių vandens nuodingus komponentus ir išmargintų miestą mažomis grožio salelėmis. Niujorke yra apie pusė milijono priešgaisrinių vandens kolonėlių, - tie darželiai kiekviename kvartale galėtų gerokai prisidėti prie užteršto vandens filtravimo.

Tačiau toliausiai siekiantis Jeremijenko projektas yra žemdirbystės plėtojimas ant namų stogų. Stogai galėtų būti ideali vieta daržams. Tam kad jie atlaikytų dirvožemio svorį kūrybinga moteris sugalvojo konstrukciją iš lengvo plieninio karkaso ir polimerinių medžiagų plėvelės. Tai ant stogo atrodo kaip koks erdvėlaivis su kojomis. Statinio viduje palaikomas optimalus drėgmės ir šviesos režimas. Įrengiamas hidroponinis daržas. Per išradingą vamzdžių sistemą daržas padeda šildyti ar šaldyti visą namą, o nešvarus buitinis vanduo drėkina augalus. Tokie statiniai ant stogų sutaupytų daug energijos. Aprūpintų šviežiais vaisiais bei daržovėmis. Ir gražu.

Tik ar mūsų namų renovacijos programa domisi tokiom idėjom? Kiek dairausi Vilniuje - stogai dar be daržų...

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"