TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Ką jiems šitaip pasiaukojus begali valstybė? Tik pripažinti tai kaip aukščiausią pilietinę vertybę."

2006 09 08 0:00

Vienas lauke - ne karys, sakoma. Netiesa. Karys. Jei jis kovoja. Ir nebūtinai - su ginklu rankoje.

Šią vasarą "Lietuvos žinos" paskelbė dramatišką informaciją apie Lietuvos piliečio žūtį Novgorodo srityje pakeliui į Sankt Peterburgą. Tolimųjų reisų vairuotojas vilnietis Jurijus Petrovskis, vakarieniaudamas kavinėje su savo porininku, maskviečiu firmos apsaugininku Aleksejumi Šukalo, atsisakė pakelti tostą už rusų armiją, pavadino ją okupacine. Ginkluotas apsaugininkas šovė į vairuotoją, o paskui spardė ir kitaip niokojo merdėjantį žmogų. Teisme paaiškėjo, kad maskvietis seniai kalbėjo užmušiąs bent vieną lietuvį. Neapykantos laipsnį rodo tas faktas, kad milicijos surakintas jis laižė savo rankas ir džiūgavo nors kartą atsigersiąs prakeikto lietuvio kraujo. Petrovskis, matyt, žinojo apsaugininko pažiūras, nes iš Maskvos kartu su juo jau buvo nuvažiavęs apie 500 kilometrų, tačiau pasakė, ką galvoja, ir patvirtino tai veiksmu.

Ar tai ne žūtis kovoje?

Dar nesibaigė Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žuvimo Baltarusijoje, Bresto mieste, aplinkybių tyrimas, jau nuo pat pradžių primenąs pėdsakų naikinimą, palydimas pasakų darželinukams, kurios vadinamos oficialiaisiais Minsko pranešimais. Girdėjome tokių ne kartą, kai reikėjo aiškinti pačių baltarusių opozicionierių ir laisvosios spaudos atstovų "dingimo be žinios" aplinkybes. Jau vien tas faktas, kad Vytautas Pociūnas viešbutyje - ir bare, ir kambaryje - buvo ne vienas, nubraukia visas insinuacijas ir spekuliacijas. Nežinia, ar kas nors Lietuvoje tiki Minsko kliedesiais, tačiau jie žeidžia velionio atminimą, ir Lietuvos valstybės visų lygių pareigūnų nepajudinama priedermė yra jį apginti. Žuvusiojo savo tarnybos poste. Dėl Lietuvos.

Pociūnas palaidotas su valstybine pagarba. Tačiau pasigirsta kalbelių, kad mes, Lietuvos valstybė, neturime teisės kištis į Baltarusijos teisėsaugos reikalus. O daryti poveikio Baltarusijos valstybei - taip pat? Pavyzdžiui, atšaukti mūsų ambasadorių dėl ilgalaikių konsultacijų? Ne mano reikalas spręsti, kas būtų priimtina Užsienio reikalų ministerijai, kuri, žinia, veikia ranka rankon su prezidentu. Tačiau ko aš kaip pilietis norėčiau tikėtis jau šiandien - tai prezidento dekreto dėl Pociūno apdovanojimo aukščiausiu Lietuvos koviniu ordinu. Minske tai būtų labai gerai suprasta.

Prieš daugelį metų Gruzijoje, Tbilisyje, žuvo jaunas jaunos Lietuvos diplomatas Antanas Nesavas, ambicingas vyras ir perspektyvus filosofas. Ar visai aiškios ir jo žūties aplinkybės?

Kai mąstau apie vilnietį Petrovskį, Lietuvos rusą ar gal baltarusį (kilęs jis iš Gudijos), su tikru susijaudinimu galvoju: kokie pokyčiai per tuos nepriklausomybės metus turėjo įvykti Lietuvos kitataučių piliečių sąmonėje, kad jie, gindami Lietuvą, žūtų už ją netgi taikos dienomis!

Ką jiems šitaip pasiaukojus begali valstybė?

Tik pripažinti tai kaip aukščiausią pilietinę vertybę. Vienas iš vertingiausių tokio pripažinimo ženklų - kovinis ordinas.

P.S. Vienoje iš pastarųjų "Nuomonių" skilčių Jūratė Laučiūtė klausė, kaip po Pociūno žūties skalbsis mundurus buvę KGB rezervistai. Po to, kai paskelbta apie artimus Pociūno ryšius su viena LTV žurnaliste, į tą klausimą belieka atsakyti: va kaip! Ne tik baltinasi - ir bendradarbiauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"