TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką kalbėjo A. Hitleris apie Austrijos ir Sudetų aneksiją?

2015 03 24 6:00

Praėjusią savaitę Vladimiro Putino Rusija pompastiškai minėjo įvykių, kurias Maskva vadina ,,Krymo sugrįžimu namo, į Rusiją“, metines. Demokratinis Vakarų pasaulis tai vadina kitaip - Ukrainai priklausančio Krymo aneksija. Rusijos prezidentas V. Putinas, kalbėdamas Raudonojoje aikštėje, paskelbė: ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta. Tokia frazė, paneigianti kitos tautos teisę egzistuoti, istorijoje, deja, jau buvo.

Vertinant istorinius ir šių dienų įvykius, negalima aklai daryti analogijų. Nors kai kurie politikai lygina V. Putiną su nacistinės Vokietijos vadovu Adolfu Hitleriu, reikia pabrėžti, kad A. Hitleris, be teritorinės aneksijos, darė ir kitus nusikaltimus: vykdė žydų holokaustą, kitų tautų naikinimą, pasitelkė koncentracijos stovyklas. Todėl pergalė prieš fašizmą, kaip prieš didžiulį blogį, yra labai svarbi visoms tautoms.

Įdomu tai, kad Rusija, kuri save laiko pagrindine pergalės prieš fašizmą autore, užmiršta, jog Sovietų Sąjunga, kurios teises ir palikimą ji perėmė, nurodymais iš Kremliaus taip pat žudė, trėmė tautas, naudodama koncentracijos stovyklas, okupavo kitas valstybes net ir po sąjungininkų pergalės prie fašizmą. Tačiau Maskvos nusikaltimai, priešingai nei tuomečio Berlyno, nėra pasmerkti ir įvertinti.

Dviejų valstybių vadovai, jų ministrai Viačeslavas Molotovas ir Joachimas von Ribbentropas vienodai šiltai spaudė rankas, sutardami dėl kitų valstybių teritorijų aneksijos, o karo vadai pozavo kartu žurnalistams, nuimdami okupuotų valstybių sienos ženklus. Bet tik J. von Ribbentropas atsidūrė nusikaltėlių suole Niurnberge, A. Hitleris nusižudė, kad to išvengtų, o Josifas Stalinas, V. Molotovas, kiti stalinizmo autoriai liko neteisti. Ar ne iš čia ir kyla putinizmo pavojus? Iš įsitikinimo, kad Niurnbergo ar Hagos teismas yra ne Kremliui.

Austrijos ir Sudetų aneksija, nepaisant skeptiškumo istorinėms analogijoms, labai primena prieš metus įvykdytą Krymo aneksiją ir Maskvos grasinimus Ukrainai. Juk viskas kilo dėl tų pačių reikalavimų: kaimynėse valstybėse gyvenantys tautiečiai turi būti apsaugoti. Nacistinės Vokietijos lyderiai, o vėliau ir šios šalies žmonės įtikėjo Berlyno propaganda, kad greta esančios valstybės - Austrija ir Čekoslovakija - įsikūrė istorinėse vokiečių žemėse, todėl kraštai, kur gyvena vokiečiai, turi sugrįžti namo.

Viskas prasidėjo nuo Austrijos prijungimo. A. Hitleris paskelbė, kad kaimynės tautos iš tikrųjų yra viena tauta. A. Hitleris tikėjo, kad nėra tokios tautos kaip austrai, jie yra germanai. Dabar V. Putinas skelbia, kad nėra ukrainiečių tautos. Tai tik dvi slavų tautos atšakos.

Po nacistinės Vokietijos spaudimo Vienoje be rinkimų pasikeitė valdžia. A. Hitleris įvedė į Austriją karinius dalinius ir surengė plebiscitą dėl prisijungimo prie Vokietijos.

Jau po Austrijos anšliuso viešėdamas Kionigsberge A. Hitleris pareiškė žurnalistams, kad jam dėl Austrijos okupacijos, aneksijos metami kaltinimai yra Vakarų šalių propaganda. Buvo surengtas plebiscitas ir vokiečiai atėjo į Austriją kaip šios šalies išvaduotojai.

Po šios operacijos nacistinė Vokietija nukreipė žvilgsnį į vokiečių apgyvendintus Sudetus, pasinaudodama tuo, kad 15 mln. gyventojų turinčioje Čekoslovakijoje beveik 3,5 mln. buvo vokiečiai ir jie kompaktiškai gyveno vienoje teritorijoje.

Bet prieš tai A. Hitleris instruktavo Sudetų vokiečių lyderį, kad šis imtų kelti centrinei Prahos vadovybei neįgyvendinamus reikalavimus. Taip Berlynas įgijo pretekstą spausti Čekoslovakijos vadovybę dėl vokiečių teisių ir dėl nedraugiškos Prahos politikos Berlyno atžvilgiu. Čekoslovakija savo partnere, užtikrinant valstybės saugumą, norėjo matyti visų pirmą Prancūziją, o ne hitlerinę Vokietiją. Kaip šiandien Ukraina nori orientuotis į Vakarus, bet jokiu būdu ne į putinizmu apkrėstą Rusiją.

Toliau istorija yra žinoma. A. Hitleris, iš Reichstago tribūnos paskelbęs apie savo istorinę misiją sujungti vokiečių žemes, vėliau nukreipė žvilgsnį į Mėmelį (Klaipėdą) ir Dancigą (Gdanską). Čia Vakarų valstybės jau nesusilaikė ir pasipriešino.

Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmoje buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma Krymo "sugrįžimą namo" laikyti valstybine švente ir pavadinti ją Rusiškų žemių sujungimo diena. Maskvoje randasi raginimų šią politiką tęsti. Praėjusią savaitę V. Putinas propagandiniame filme pripažino, kad už Krymo aneksiją yra atsakingas jis asmeniškai. Netrukus sulaukta Vakarų atsako: ekonominės sankcijos Rusijai lieka.

Ekonominės sankcijos yra viena paskutinių priemonių Vakarų valstybėms stabdyti putinizmo virsmą nacizmu, kuris griovė kitas šalis. Bet problema dabar yra ne tik V. Putino režimas, bet ir Kremliaus propagandos apkvailinti Rusijos žmonės. Jie ant rankų V. Putiną nešioja už Krymą, kaip 1938 metais vokiečiai A. Hitlerį už Austriją ir Sudetus. Vokietijos žmonės sunkiai atsikratė nacizmo. O kaip Rusijos žmonėms atsikratyti putinizmo? Šis klausimas svarbesnis nei politika, kurios derėtų laikytis V. Putino atžvilgiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"