TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką kandidatų atranka sako apie partijas

2014 11 14 6:00

Tiesioginių mero rinkimų įtaka viešajam gyvenimui aiškiai matoma – daug diskutuojama apie kandidatus, galimus rinkimų rezultatus. Atrodo, kad reforma turi įtakos ne tik savivaldai skiriamam dėmesiui, bet ir partijų viršūnių santykiui su organizacijos vietiniais skyriais.

XX amžiaus pabaigoje politologai Richardas S. Katzas ir Peteris Mairas pasiūlė kartelizacijos teoriją, pagal kurią partijos po truputį suauga su valstybe. Bene esmingiausias šios teorijos bruožas kyla iš empirinio pastebėjimo, kad didėja valstybės subsidijos, skiriamos politinėms organizacijoms. Tačiau tai nėra vienintelis šiuolaikinės partijos bruožas. R. S. Katzas ir P. Mairas teigė, kad kartelinė partija pasižymi stratarchija – kai partijos nacionalinis lygmuo (viršūnės) veikia lygiagrečiai su vietiniais, mažai kišasi į šių veiklą.

Iki tiesioginių mero rinkimų įvedimo atrodė, kad Lietuvos partijų organizacijos principas iš tiesų yra stratarchija, o ne hierarchija. Bent jau trijų tradicinių partijų (socialdemokratų, liberalų, konservatorių), kurios valdo du trečdalius mero postų Lietuvoje, nacionaliniai skyriai mažai kišosi į vietos politiką. Tai liudija tendencija savivaldoje sudaryti ideologiškai prieštaringas koalicijas, tą jau prieš gerą dešimtmetį pastebėjo politologas Alvidas Lukošaitis. Pavyzdžiui, nacionalinio lygmens vertybinės linijos kažkur dingdavo Anykščiuose, kur nuo 2007 metų valdo socialdemokratai su konservatoriais.

Kita vertus, nacionaliniai partijų skyriai, jų vertybinės linijos turėjo gana nedaug įtakos ir kandidatų nominavimui. Per 2011 metų savivaldos rinkimus didmiesčiuose „iš viršaus nuleistų“ politikų tradicinėse partijose nesimatė. Manau, kad prie to prisidėjo ir savivaldos rinkimų sistema. Balsavimas už sąrašus sumažina asmenybių svorį rinkimuose, o nacionalinio lygmens lyderių kišimasis į reitingavimą būtų daugiau akivaizdus nei tiesiog paremiant konkrečią kandidatūrą į mero postą.

Beje, čia nereikėtų painioti Darbo partijos (DP) ir „Tvarkos ir teisingumo“ (TT), nes tai kiek kitokio tipo partijos, o jų organizacija visada buvo gerokai daugiau hierarchizuota. Kai Viktoras Uspaskichas sugalvojo dalyvauti savivaldos rinkimuose 2011-aisiais Vilniuje, taip ir padarė. Žinoma, rinkėjai liko iš dalies apgauti (jei buvo tokie naivūs, kad tikėtųsi, jog "darbiečių" lyderis liks dirbti Vilniaus taryboje), tačiau juk ne pirmą kartą. Panašiai sužaidė ir Rolandas Paksas 2007 metais, kai pateikė savo kandidatūrą TT viršuje ir taip padėjo savo partijai gauti daugiausia balsų. Balsavusieji už „tvarkiečius“ vietoj R. Pakso gavo merą Juozą Imbrasą.

Tiesioginiai mero rinkimai tiek palengvina, tiek paskatina kišimąsi į vietos skyrių veiklą ne tik populistinėse ir charizmatinėse (TT ir DP), bet ir tradicinių ideologijų besilaikančiose partijose. Žinoma, ši tendencija nėra akivaizdi, tačiau ją nesunku įžvelgti „tarp eilučių“. Liberalų sąjūdžio (LS) kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius sostinės liberalų lyderiu ir kartu kandidatu į merus tapo tikrai ne be strategavimo partijos viršūnėse. Panašiai, neturėdamas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Algirdo Butkevičiaus paramos, mažai kam žinomas buvęs savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas vargiai būtų tapęs LSDP atstovu mero rinkimuose.

Visgi akivaizdžiausiai savivaldos nominacijų hierarchizacija matyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atveju. Iš didžiųjų miestų tik Kaunas, kuriame dabartinis meras Andrius Kupčinskas ir bus konservatorių lyderis, išvengė nacionalinio skyriaus „rankos“. Klaipėdoje ir Vilniuje, kur konservatorių įtaka savivaldoje mažesnė, įvykiai klostėsi kiek kitaip. Kalbant apie uostamiestį, ten didesnių ginčų lyg ir nebūta. Tačiau galima kelti klausimą, ar ten „deleguota“ Agnė Bilotaitė pati norėjo šios nominacijos. Nors ir kalbama apie didmiestį, ketvirto partijos numerio (pagal 2012-ųjų Seimo rinkimų reitingavimą) išsiuntimas grumtis savivaldos rinkimuose yra veikiau pažeminimas nei paaukštinimas. Be strategavimo (nurodymų?) partijos viršūnėse toks scenarijus būtų vargiai įmanomas.

Ne vienas apžvalgininkas pažymėjo, kad užtrukusi TS-LKD kandidato į merus paieška viešųjų ryšių atžvilgiu partijai nenaudinga. Tačiau ji atskleidžia ir kitą labai svarbų dalyką: nepaisydamos į viešumą išplaukusios vidinės įtampos, keleto nesėkmingų bandymų kviestis kandidatą iš šono, partijos viršūnės pasiekė savo. Konservatorių lyderiu savivaldos rinkimuose nebus dar 2014 metų kovą sąraše pirmas Vilniaus skyriaus sueigos patvirtintas Mantas Adomėnas ir net ne TS-LKD frakcijos Vilniaus taryboje seniūnas Valdas Benkunskas. Juo tapo Mykolas Majauskas, kurio kandidatūrą rėmė partijos lyderis Andrius Kubilius ir įkūrėjas Vytautas Landsbergis. Galima kalbėti apie demokratinius rinkimus, tačiau visi politologai žino, kad yra skirtumas tarp konkurencingų ir nekonkurencingų rinkimų. Tai suprato ir be kovos antrajame ture pasidavęs V. Benkunskas.

Iš šio komentaro skaitytojas neturėtų daryti išvados, kad esu nusiteikęs prieš vieną ar kitą kandidatą. Kaip tik manau, kad R. Šimašius, M. Majauskas ir G. Paluckas bus reprezentatyvūs, atitinkamiems elektoratų segmentams gana patrauklūs savo partijų atstovai. Tačiau čia reikėtų žvelgti kiek plačiau, o pagrindinės partijos turėtų susimąstyti, ar tiesioginių mero rinkimų kontekste vis daugiau besikišdamos į vietinių skyrių veiklą jos netampa šiuo aspektu panašios į TT ir DP, kur vado žodis yra lemiamas ir tokia praktika daugiau ar mažiau įprasta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"