TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką (ne)pakeis dabartinė krizė?

2009 10 05 0:00

Pernai rugsėjo 15 dieną žlugo investicijų bankas "Lehman Brothers". Pasaulio finansų rinkos buvo paralyžiuotos, ūkis išgyveno didžiausią nuosmukį per 80 metų. Centriniams bankams ir valdžioms pasisekė stabilizuoti padėtį. Manoma, jog dugnas pasiektas, nors kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad augimas gali būti laikinas, ir ūkio griūties pasekmės galutinai bus panaikintos tik po 10-15 metų.

Ką krizė pakeis, ko nepakeis, ko bus išmokta? Tarptautiniame lygyje imtasi kai kurių žingsnių. Bene svarbiausias - G-8 pakeičia G-20. G-20 aprėps didesnę pasaulio ūkio dalį. Tačiau nežinia, ar naujoji organizacija bus veiksmingesnė. Kuo daugiau narių, tuo daugiau reikia jų patenkinti, tad tuo daugiau kompromisų. Mažai kas lieka iš drąsių planų. Jau tai matyti. Susitikime Pitsberge nepasisekė konkrečiau susitarti dėl bankininkų atlyginimų apribojimų ir dėl bankų kapitalo atsargų didinimo.

Kaip krizė paveiks Lietuvą? Reikės atsisakyti kai kurių raminančių iliuzijų. Pavyzdžiui, kad ūkio augimo tempai visada bus greitesni negu Vakaruose, tad greit pasiseks juos pasivyti. Dabar kai kurie specialistai mano, kad Vakarų gyvenimo lygis bus pasiektas tik po 40 metų. Buvo aiškinama, kad nekilnojamojo turto (NT) vertė visada augs, net kai butų kainos Vilniuje buvo didesnės negu Berlyne, Miunchene ir Vienoje. NT makleriai nebegieda tos giesmelės. Panašiai manyta apie atlyginimus, kurie buvo didinami neatsižvelgiant į darbo našumą. Vidutiniškai jie kris apie 20 procentų.

Krizė sukėlė abejonių dėl valdžios kompetencijos. Neturiu omenyje vien dabartinės Vyriausybės, kuri gerokai veiksmingesnė negu jos pirmtakė. Negalima rimtai traktuoti socdemų pasakojimų, jog jie numatė krizę, bet viešai apie tai nekalbėjo, kad nekristų žmonių pasitikėjimas ir perdėm nepabrangtų skolinimasis užsienio rinkose. Kaip tada paaiškinti, kad socdemų Vyriausybė nesipriešino didelių premijų išmokėjimui daugeliui valdžios darbuotojų?

Biudžeto deficito mažinimas buvo būtinas, kaip ir išlaidų karpymas bei kai kurių mokesčių didinimas. Bet atrodo, kad dabartinė Vyriausybė neturėjo jokių rimtų ūkio modelių, kuriais būtų galima tiksliau prognozuoti pasekmes, o tiesiog skaičiavo ant pirštų. Esą jei padidinsime pridėtinės vertės mokestį 10 proc., pajamos padidės panašiai, gal šiek tiek mažiau, taigi 9 procentais. Visiškai nenumatė, kaip smulkūs verslininkai ir kiti reaguos į mokesčių pokyčius. Dėl modelių neturėjimo gal klystu, net norėčiau klysti.

Ar nebuvo kam kitam patikėti ūkio likimą, išskyrus Algirdą Šemetą ir Dainių Kreivį? Ūkio ministras kartoja nuvalkiotus trafaretus, kad reikia plėtoti ne tradicines gamybos veiklas, o sritis, kurios sukuria didelę pridėtinę vertę - logistiką, informacines technologijas, medicinos ir teisines paslaugas. Tai ne strategija, o tik išvardijimas to, ko neturime. Nenurodoma, kaip bus galima sukurti tai, ko dabar nėra. Nedraudžiama svajoti, bet to negana.

Pasitikėjimas politikais niekada nebuvo didelis. Krizė tik patvirtino žmonių abejones dėl jų kompetencijos ir charakterių. Nepasitikėjimas parlamentu yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir siekia kritinę ribą. Jis skatins mokesčių nemokėjimą bei emigraciją, ugdys abejingumą, griaus dar nesukurtą pilietinę visuomenę, mažins patriotinius jausmus. Ar žmonės skatinami sąžiningai mokėti mokesčius, kai paskaito apie politikus, kurie savo turto deklaracijose pažymi, kad neturi jokio turto, arba kad jo vertė neviršija 50 tūkst. litų? Pigiausi butai Vilniuje kainuoja ne mažiau kaip 100 tūkst. litų, tad galima pamanyti, kad šie politikai gyvena palapinėse Neries pakrantėje.

Visada buvo abejonių dėl valdančios klasės - ar galima kompetentingus, dorus žmones pritraukti dalyvauti politikoje ir tarnauti valstybei? Jungtinėse valstijose tarnauti šaliai yra garbė ir pareiga. Kai kviečiami, didžiausi Volstrito galiūnai eina dirbti už 10 kartų mažesnį atlyginimą. Jie net laukia kvietimo. To Lietuvoje nematyti.

Kol buvo galima tikėti nuolatiniu ūkio augimu, nebuvo atviresnių diskusijų apie valstybės vaidmenį, mokesčių politiką, "Sodrą". Svarstymuose dominavo verslininkai ir jų lobistinės organizacijos, vargingesni gyventojų sluoksniai neturėjo balso. Jų interesams tariamai atstovaujantys socdemai ir Darbo partija iš esmės palaiko naująją nomenklatūrą. Pribrendo laikas demonopolizuoti diskusijas.

Įsitvirtino savotiškas verslo kultas - kas gera verslui, gera Lietuvai. Kuo valstybė panašesnė į verslą, tuo geriau. Ir premjeras pasiduoda šiai nuostatai. Išgirdęs priekaištų dėl to, kad privatus sektorius gerokai daugiau atleido darbininkų ir smarkiau sumažino atlyginimus negu valstybės sektorius, Andrius Kubilius pasakė, jog kitais metais valdininkų algos bus mažinamos 13-14 procentų.

Lietuva nėra "Maxima". Uždaryti pradžios mokyklą nėra tas pat, kaip uždaryti "Maximos" filialą provincijoje. Pasekmės rimtesnės. Išmokėjusi išeitines išmokas, "Maxima" gali atleisti darbuotojus ir toliau jais nebesirūpinti. Ji gali nesamdyti neįgaliųjų. Valstybė tos prabangos negali sau leisti. Ji turi rūpintis "Maximos" atleistais darbuotojais, neįgaliaisiais, visais kitais. Valstybė negali piliečių atleisti per krizę ir juos vėl "pasamdyti", kai padėtis pagerėja. Vien verslo principais negalima valdyti valstybės. Bet galima pasimokyti, kaip veiksmingiau tvarkytis bei grumtis su kai kuriomis problemomis.

Galima ginčytis dėl valstybės vaidmens. Tačiau aišku, jog nepadidinus bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą, valstybė negalės atlikti daugelio funkcijų. Būtina peržiūrėti visą mokesčių sistemą, nuodugniai ją pakeisti įvedant progresinius ir kitus mokesčius.

"Sodros" reformos yra neišvengiamos. Nebus galima apsieiti be radikalių pokyčių, kai kurių pašalpų reikės atsisakyti, kitas sumažinti, gal perkelti didesnę naštą dirbantiesiems. JAV darbdavys ir darbininkas į valstybinės pensijos fondą įmoka tokią pačią sumą. Bet pirmiausia reikia visų išklausyti, o ne staiga Seime įteikti įstatymo projektą. Gal nėra laiko devynis kartus matuoti prieš kerpant, bet skubių nutarimų pasekmes visi patyrė savo kailiu.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"