TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką pasakė Angela Merkel

2016 04 27 6:00

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vokietijoje ir ten susitiko su aukščiausiais šalies vadovais. Lietuvos žiniasklaida sąžiningai (manykime) atpasakojo, kur ir ką kalbėjo mūsų prezidentė, bet nepastebėjau išsamesnės informacijos, ką pasakė kanclerė Angela Merkel kad ir per jų bendrą spaudos konferenciją. Gal ką nors persakė ponas Mykolas Drunga? Gaila, negirdėjau... O gal mums nebūtina žinoti, ką apie mus ar mūsų valstybės vadovę mano arba kalba vokiečiai?

Be reikalo... Paaiškėtų, kad mes jiems mažai terūpime, o jei ir rūpime, tai greičiau kaip įkyrūs uodai, nuolat zirziantys apie Rusijos keliamą pavojų, kai jie patys daugiau linkę galvoti apie Rusijos pigią naftą ar apie tai, kaip mums permesti kuo daugiau pabėgėlių,

Tiesa, „DeutscheWelle“ skelbia tą patį, ką ir Lietuvos žiniasklaida: A. Merkel po susitikimo su Lietuvos prezidente pažadėjo Lietuvai tolesnę karinę paramą. Mat, turint omenyje Rusijos elgesį, Lietuvos apsauga ir šiandien, pasak kanclerės „tebėra aktuali“. Bet konkrečiau ji kalbėjo tik apie NATO oro patrulių misiją (Air Policing) Baltijos šalių oro erdvėje. Paklausta, ar Vokietija planuoja ilgam laikui Lietuvos teritorijoje įkurdinti bundesvero karius, A. Merkel nepasakė nieko konkretaus. Atsitiktinumas ar liūdnas dėsningumas?

Prezidentė D. Grybauskaitė, duodama interviu Vokietijos valstybiniam radijui, gana aiškiai išdėstė Lietuvos visuomenės požiūrį į esamą padėtį ir paaiškino, kokios priežastys suformavo kitokį nei vokiečių lietuvių požiūrį į pabėgėlius migrantus: „Žmonės vis dar reaguoja labai jautriai, nes daliai jų tebeatrodo, kad dėl to auga terorizmo pavojus. Kultūros labai skiriasi, o mes neturime jokios patirties integruojant musulmonų tikėjimo žmones, nes jų pas mus praktiškai nėra. Požiūris į juos gana neigiamas, todėl atsargiai žvelgiame į mums primetamus pasiūlymus.“ Nevyniodama žodžių į diplomatinę vatą, prezidentė priminė, kad dauguma Rytų Europos regiono valstybių nepriklausomos tapo tik prieš 26 metus ir todėl jautriai reaguoja į bet kokį spaudimą bei neigiamai priima sprendimus, kuriuos siekiama priverstinai įgyvendinti.

Tačiau žurnalistė tarsi neišgirdusi atkakliai kartojo, jog kai kurie vokiečiai yra nusivylę būtent tuo, kad Baltijos šalys ir Lenkija nepriima pabėgėlių. Gal kultūros skirtumai yra tapę savotišku vašku, užklijavusiu „kai kuriems“ vokiečiams ausis?

O gal ne tik kultūros skirtumai trukdo Vakarų Europos žmonėms suprasti rytinio pašalio europiečius? Ne paslaptis, kad, pasak kai kurių užsienio agentūrų ir Vokietijos specialiųjų tarnybų pranešimų, pastaruoju metu Maskva griebėsi ypač aktyvių veiksmų, siekdama destabilizuoti padėtį Vokietijoje. O tai daryti dabar ne taip jau sudėtinga, nes kanclerė A. Merkel draskoma priešingų tendencijų. Viena vertus, jai vis dar sunku atsisakyti savo svetingos politikos migrantų atžvilgiu net ir po to, kai ji, neatsargiai juos pakvietusi, sukėlė chaosą Centrinėje Europoje. Kita vertus, jai didžiulį spaudimą daro kai kurie Vokietijos verslininkai bei su verslu glaudžiai susiję buvę politikai (tokie kaip buvęs kancleris Gerhardas Schroederis). Verslininkai nerimsta dėl pelningų ekonominių ryšių su Rusija apribojimo. Ypač paveikūs Rusijos propagandai yra pagrindiniai Rusijos „Gazprom“ partneriai: vokiečių energetikos koncernas „E.On Ruhrgas International“ ir chemijos pramonės grupė „BASF“. Jiems net pavyko prastumti nutarimą dėl Rusijos dujų transporto sistemos „Šiaurės srautas“ antrosios linijos statybos.

Kaip čia nepacitavus Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus: „Aš, kaip verslo atstovas, sakau, kad išmintingi politikai pirmiausia privalo konsultuotis su verslu. Kalbėdami apie užsienio politiką, turi konsultuotis, išklausyti ir klausyti labai įdėmiai“!?

Jaučiate, kokia ekspresija? Manote, vokiečių verslininkai žioplesni? Jie jau pakonsultavo „išmintingą“ politiką – užsienio reikalų ministrą Franką-Walterį Steinmeijerį, ir tas nuolat pasisako už tai, kad Rusija būtų sugrąžinta į Didįjį aštuonetą. Ekonomikos ir energetikos ministras Sigmaras Gabrielis bei Bavarijos žemės ministras pirmininkas Horstas Seehoferis taip pat „išmintingai“ ragina A. Merkel panaikinti ekonomines sankcijas Rusijai. Beje, šių metų vasarį Kremliaus kvietimu H. Seehoferis viešėjo Maskvoje ir susitiko su Rusijos prezidentu. Šilto priėmimo įkaitintas Bavarijos ministras pirmininkas net pakvietė Vladimirą Putiną atvykti į 2017 metais Miunchene rengiamą tarptautinę konferenciją saugumo klausimais, nors vargu ar jis buvo įgaliotas kviesti...

Be to, kaip rašo „Bild“, Rusija, siekdama apeiti Vakarų sankcijas, naudojasi kai kuriomis Vokietijos populistinėmis, euroskeptiškai nusiteikusiomis partijomis ir judėjimais, pirmiausia galbūt Kremliaus maitinama „Alternatyva Vokietijai“ ir ultradešiniąja Vokietijos nacionaline demokratų partija (NDP).

Tai toli gražu ne visas sąrašas Vokietijos verslininkų ir politikų, spaudžiančių kanclerę nekonfrontuoti su Rusija dėl kokių nors politikos nykštukų. Įdomu, ar saugu bus klestėti Lietuvos verslui, jei A. Merkel paklausys savo verslininkų „išmintingų“ patarimų?

Gal ne taip svarbu, ką A. Merkel pasakė vakar. Svarbiau, ką ji pasakys rytoj...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"