TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką pjausime sėdami nesantaiką

2006 10 11 0:00

Telšiuose iš patriotinių motyvų buvo nužudytas Valstybės saugumo departamento pareigūnas S. Nužudė jį trys asmenys, vadovaujami irgi VSD pareigūno B. Trijulei kilo įtarimas kad S. ne pakankamai patriotiškas ir šiaip kažko nepatikimas.

Atkūrus nepriklausomybę apie dešimt metų Lietuvoje poškėjo šūviai ir sprogimai. Pasklido kalbos, kad visa tai koordinuojama iš vieno centro, kad šiais sprogimais siekiama destabilizuoti padėtį šalyje. Pagal visus samprotavimas tas koordinacinis centras turėjo būti Rytuose.

Rodos, 1998 metais prezidentas pasikvietė teisėsaugos institucijų vadovus. Kas darosi Lietuvoje? Čia vėl nuskambėjo mintis apie galimą koordinavimą iš vieno centro. Vis dėlto padaryta išvada, jog centro nėra. Pastebėta, kad sprogimų pagalba nusikalstamos struktūros tarp savęs suveda sąskaitas ir niekam nesiskundžia, nerašo pareiškimų policijai. Kad nusikalstamo pasaulio "autoritetai" bando pagąsdinti ar nužudyti pareigūnus, tiriančius jų nusikaltimus. Kad tokiu būdu reketininkai prievartauja verslininkus. Pagaliau tamsaus verslo atstovai spręsdami konkurencijos problemas stveriasi trotilo.

Visų šių sprogimų ir šūvių fejerverke noriu išskirti kelis. Tai Šiaulių miesto estrados, geležinkelio linijos ties Kazlų Rūda, Bražuolės tilto sprogdinimai, Juro Abromavičiaus nužudymas. Dar norėčiau priminti vieną kitą šūvį. Šie sprogimai buvo skirtingo galingumo. Naudotos skirtingos medžiagos, skirtingi mechanizmai. Nepaisant to, jie turėjo vieną bendrą vardiklį. Tai sprogdinimai ir šaudymai iš patriotinių motyvų. Tiksliau iš pseudopatriotinių motyvų.

Trumpai apžvelgsime tuos sprogdinimus. Bet prieš tai įžangėlė.

1991 metai. Ant Aukščiausiosios Tarybos (AT) barikadų priklijuoti plakatai. Plakatuose - AT deputatai. Kai kurių deputatų veidai apteplioti raudonais dažais. Apačioje užrašas "jie balsuoja prieš Lietuvą". Apie AT renkasi vyrai ir moterys. Žmonės įsiaudrina. Jie reikalauja bausti tuos, kurie nelojalūs Lietuvai, kurie balsuoja blogai.

Jie ir patys bando bausti. Kažkas kramto žolę ir spjaudo praeinantiems blogiems deputatams į veidus. Kažkuriam deputatui dūžta akiniai. Kažkuriam nuplėšiama švarko rankovė. Stambokas vyriškis ima mosuoti metaliniu strypu, dėl visa ko įvyniotu į laikraštį. Jam iš paskos žengiantysis po lietpalčio skvernu laiko daiktą, panašų į kirvį.

Panašūs vaizdai ne kartą kartojosi. Ir neprisimenu, kad kas nors iš to meto susirinkusios minios, autoritetų būtų paaiškinę žmonėms, jog šitoks kelias mums, jaunai atsikūrusiai valstybei, netinkamas, kad jis tik gilina žalingą susipriešinimą, skaldo visuomenę. Maža to, minėti plakatėliai su užtepliotais deputatų veidais paišyti pačioje AT.

Tai buvo suprantama kaip patriotizmo apraiškos, kaip patriotinis mąstymas. Bet jeigu kažkam pasirodė, kad tokios mąstymo priemonės per silpnos, galima griebtis agresyvesnių.

Bombelės driokstelėjo Šiaulių estradoje. Čia, rodos, turėjo įvykti kažkokia sueiga dalyvaujant kairiesiems. Bombelėmis bandyta paaiškinti, kad istorinio Saulės miesto neturėtų temdyti kairiųjų šešėlis. Sprogimų būta nestiprių. Jie nieko neužmušė, nieko nesužeidė. Manyta, kad tai regioninio masto vaikinų darbas. Tačiau bombelės (jeigu jos nedetonuojamos), esant palankioms socialinėms aplinkybėms, turi savybę augti pūstis ir vėl sprogti.

Taip ir atsitiko. 10 kg trotilo netoli Kazlų Rūdos, vandens perlaidoje po geležinkeliu. Šio sprogimo mintis buvo tokia - per Lietuvos žemę Kaliningrado tranzitui nebūti. Nors sprogimas buvo stiprus, rezultatas nuvylė įvykio autorius. Tą naktį gausiai lijo, perlaidoje buvo šlapia, pilna vandens. Vyrai patingėjo giliau pakišti sprogmenį. Padėjo jį pačiame perlaidos gale. Griaunamoji jėga išėjo lauk į orą. Geležinkelis sujudėjo, sukrutėjo. Šiek tiek pasikėlė bėgiai, bet visuomeninio rezonanso aiškiai buvo per mažai. Tada jie tarė: už mėnesio.

Po mėnesio 15 kg trotilo po Bražuolės geležinkelio tiltu. Atgarsis - didelis, rezultatas - geras, bet nepakankamas. Matyt, norėta ne tik sugriauti tiltą, bet ir nuversti nuo bėgių nors vieną traukinį. Po kelių minučių per šį tiltą turėjo pravažiuoti du traukiniai, vienas - lietuviškas, kitas - iš Peterburgo. Prasidėjo kalbos, kad čia greičiausia užsienio specialiųjų tarnybų arba užsilikusių KGB pareigūnų darbas. Tačiau teisėsauga ėmėsi tirti "visas galimas versijas", ir čia pradėjo ryškėti tas pats "Kaliningrado tranzitui - ne". Tam, kuris pradėjo aktyviai tirti šį sprogimą, taip pat buvo pasakyta "Ne".

Bomba Jurui Abromavičiui. Tikslu - viskas įvyko, kaip buvo skaičiuota. Profesionalu - visi (beveik) įrodymai išlėkė į orą. Humaniška - mirtis ištiko iškart. Lietuvoje būta atvejų, kai auka sužeidžiama, ilgai kamuojasi, dejuoja ir po to miršta arba nemiršta. Jeigu patikėtume spauda (kuri kartais rašo netiesą) ir esamomis teisėsaugininkų versijomis (kurios kartais būna klaidingos), po šio sprogimo šalies įstatymų leidžiamasis organas pasipildė nauja sprogdinimo patirtimi.

Būdinga tai, kad šį sprogdinimą kaip ir kitus apgaubė įvairūs gandai, nežinia ar tyčia skleidžiamų, ar šiaip plintančių. Vienas aukštas pareigūnas (ne teisėsaugininkas) aiškino, kad blogi įvykiai Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje (tarp jų, savanorių žygis į mišką) buvo koordinuojami iš vieno centro. Vėliau prasidėjusios tų įvykių dalyvių mirtys, žūtys irgi koordinuojamos iš vieno centro. Juras buvo ne eilinis įvykių dalyvis, todėl jo nebėra. Ir nėra ko aiškinti, nieko neišsiaiškinsime. Be to, aukštas pareigūnas įspėjo, kad bandymai apdovanoti Abromavičių po mirties gali sukelti tam tikro kariškių sluoksnio nepasitenkinimą.

Telšiuose iš patriotinių motyvų buvo nužudytas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas S. Nužudė jį trys asmenys, vadovaujami irgi VSD pareigūno B. Trijulei kilo įtarimas kad S. ne pakankamai patriotiškas ir šiaip kažko nepatikimas. Nutarta jį pašalinti. Kolegai S. buvo pasakyta, jog žinoma, kur miške užkasti nelegalūs ginklai. S. buvo nuvežtas į mišką. Jam parodyta vieta, kur reikia kasti. Taip S. išsikasė sau duobę, kurioje pragulėjo kelerius metus. Teko girdėti, kad minėtos trijulės vadovas B. buvo numatęs nužudyti ir daugiau nepatriotiškai nusiteikusių VSD pareigūnų, o taip pat ir verslininkų. Vieną verslininką spėjo nužudyti.

Tai buvo 1991 metais. Po Vilnių važinėjo tankai. Aukščiausioje Taryboje prie manęs priėjo jaunas AT gynėjas, vienas iš tų šaunių vaikinų, kurie buvo pasiryžę ir ginti, ir mirti, bet nesitraukti. Su minėtu gynėju mes kartais apie šį bei tą pasišnekdavome. Jis mestelėjo tokią frazę: "Jeigu duotų automatus, mes tuos komunistus pašaudytume". Aš jam pasakiau, kad komunistai tankuose sėdi, neišeis pašaudyti. O jis man atsakė, kad reikia šaudyti ne tuos, kurie tankuose, o tuos, kurie čia sėdi.

Tada rimtai nepažiūrėjau į simpatiško vaikino postringavimą. Vėliau ne iš vienų lūpų teko girdėti, kad tarp gynėjų buvo keletas pasirengusių pašaudyti, jeigu tik tankai imtų šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą. Tankai nešturmavo. Nežinia, kas būtų buvę, jei būtų šturmavę. Ar būtų pašaudę, ar ne.

Visi paminėti piliečiai buvo įsitikinę, kad tai, ką jie daro, daro vardan Lietuvos. Kad jų sprogimai, šūviai turi apvalyti Lietuvą. O jie tik apdrabstė šalį įtarumu, krauju. Pasirodo, liguistas patriotizmas gali tapti naikinančiu, griaunančiu, nusikalstamu. Ypač jeigu jis susimaišo su keršto, garbės troškimo, pavydo egoizmo ir panašiais motyvais, asmenybės kompleksais.

Neabejoju, pseudopatriotizmas subliukš, išgaruos. Liks tik murzina dėmė šalies laisvėjimo istorijoje. Dar liks jo nusikaltimų aukos. Liks ir šių aukų artimųjų skausmas. Ir dar turėtų likti mums visiems bent pamoka, kad neracionali, agresyvi ar net žiauri priešprieša šalies viduje (kokiais tikslais ir kokia forma ji besireikštų), neša netektis tiek žmogui, tiek šaliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"