TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką praėjęs rinkimų maratonas atneš Europai?

2015 06 01 11:20

Per pastarąsias porą savaičių Europoje matėme trejus rinkimus – Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Ispanijoje, o taip pat – referendumą Airijoje. Daug diskusijų sukėlę rezultatai žada permainas nacionalinėse scenose, o ką tai reiškia visos Europos kontekste?

Naujasis Lenkijos prezidentas

Po prezidento rinkimų Lenkijoje politinių jėgų pasiskirstymas – ganėtinai aiškus. Naujai išrinktas kolega iš Europos Parlamento Andrzejus Duda daugumą balsų surinko pietrytinėse šalies teritorijose, o buvęs prezidentas Bronislawas Komorowskis – šiaurės vakaruose.

Ar šie rezultatai nulemti politinių ir ekonominių netolygumų šalyje? Statistika patvirtina tai, kad greičiausiai lenkai balsavo ir pagal kišenę. A. Duda daugiausia paramos surinko tarp pensininkų, ūkininkų ir pagrindinį išsilavinimą turinčių rinkėjų, taip pat sugebėjo pritraukti jaunimo balsus.

Taigi – didesnioji dalis lenkų iš esmės balsavo prieš dabartinę valdžią. Ar tai paskatins euroskepticizmą, kritiką ES politikai ir euro įvedimui Lenkijoje – parodys laikas.

Kad ir kaip būtų, dvišalių Lenkijos ir Lietuvos santykių kontekste, manau, reikia išnaudoti atsinaujinimo momentą ir užpildyti pasvirusios strateginės partnerystės idėją tikrais veiksmais, kurie naudingi abiems pusėms.

Naujasis Lenkijos prezidentas turėtų būti ambicingas ir gali tapti geru partneriu Lietuvai, skatinant dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, o taip pat įvertinant geostrategines įtampas.

Istorinis Airijos referendumas

Airijos referendumas – tai istorinis precedentas. Ir ne tik dėl to, kad pirmą kartą pasaulyje dėl homoseksualių žmonių santuokos įteisinimo buvo surengtas referendumas.

Airija, kaip ir Lietuva – katalikiška valstybė. Net 62 proc. airių referendume pasisakė už homoseksualių asmenų santuokų įteisinimą, o tai pademonstravo, jog katalikiška ir tuo pačiu dinamiška visuomenė turi modernų bei tolerantišką požiūrį. Tiesa, Airijoje išlieka galioti abortų draudimas, vadinasi, pokyčių dar galime sulaukti.

Airiai savo referendumu neatstūmė tų, kurie buvo ir yra šalia. Manau, svarbu pažymėti, kad visuomenė dažnai teisingai jaučia rizikas. Šis referendumas įrodo, jog airiai jau peržengė praeities baimių ribą. Mes airius dažnai imdavome kaip pavyzdį. Ar dabar taip pat išgirsime žinią iš jų, o galbūt mums dar reikia laiko?

D. Camerono referendumas dėl ES

Didžiosios Britanijos parlamento rinkimų rezultatų Europoje buvo laukta su suprantamu nerimu. Ir ne veltui – galima sakyti, po jų galvos buvo nukirstos leiboristų ir liberalų lyderiams Edui Milibandui ir Nickui Cleggui. Atrodė, toks pats likimas laukia ir euroskeptiko Nigelo Farage'o, kuris nesugebėjo laimėti net savo apygardoje. Deja, šįkart jis „galvą išsaugojo“.

Dabar konservatoriai su Davidu Cameronu priešakyje yra įpareigoti vykdyti rinkiminius pažadus – tai reiškia pradėti derybas su Europos Sąjunga dėl Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų peržiūros. D. Cameronas referendumą dėl narystės ES žada bandyti surengti jau 2016 metais.

Manau, Didžioji Britanija be Europos – sunkiai įsivaizduojama ateitis, o Europa be Britanijos – nelinkėtina perspektyva. Derybininkai seniai turėjo pradėti darbą. Žvelgiant iš gerosios pusės, tai gali atvesti Europą prie reikalingų pertvarkų, pvz., smulkmeniško biurokratizmo atsisakymo ir tolimesnės integracijos ten, kur ji reikalinga. Tai – saugumo ir gynybos, ekonomikos valdymo, energetikos sritys. Beje, tai ir Lietuvos prioritetinės sritys, tad tikslai sutampa.

Reikia tikėtis, kad būsimas referendumas neprives Europos ir pačios Jungtinės Karalystės prie chaoso, bet atvirkščiai – padės sustyguoti veiksmus.

Ispanijos dvipartinė sistema – praeitis

Neseniai įvykę Ispanijos vietos ir regioniniai rinkimai, atrodo, bus pranašiški metų pabaigoje vyksiantiems parlamento rinkimams. Viena aišku jau dabar – Ispanijoje atėjo galas dvipartinei sistemai. Dabar šalia pagrindinių socialdemokratų (PSOE) ir konservatorių (PP) partijų turime naujai iškilusius politinius darinius – pirmiausia tai „Ciudadanos“, centro dešiniųjų partija, surinkusi 12 proc. balsų. Šiuo atveju, kaip ir Lietuvoje, pastebime centro dešinių jėgų stiprėjimą.

Kita rinkimuose Ispanijoje sėkmingai pasirodžiusi partija – „Podemos“, kraštutiniai kairieji, surinkę apie 6 proc. balsų. Ispanijos politinėje arenoje matome tam tikras permainas. Galbūt dabartiniai rezultatai ir nesukrėtė Ispanijos, kadangi pagrindinės politinės jėgos kartu vis dar turi daugiau nei 50 proc. balsų.

Tačiau tai įspėjimo signalas prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus. Norisi tikėtis, kad Ispanija nebus dar viena valstybė, „pavargusi“ nuo taupymo ir žengianti Graikijos keliu.

Autorius yra Europos Parlamento narys, liberalas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"