TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką reiškia Rusijos pasitraukimas iš Sirijos

2016 03 16 8:46

Prieš penketą mėnesių Rusijos įsitraukimas į karą Sirijoje nebuvo netikėtas. Apie tai iš anksto buvo informuotos ir Jungtinų Tautų Organizacija ir pagrindinis Rusijos priešininkas – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Vakarų pasaulis su nerimu sutiko šį Rusijos žingsnį ir net susiejo su pabėgėlių skaičiaus padidėjimu Europos Sąjungoje. Kai kurie Lietuvos apžvalgininkai, greitai virtę karo ekspertais, rusams pranašavo antrąjį Afganistaną.

Pirmadienio vakarą paskelbtas V. Putino pareiškimas, pasisodinus prieš save Gynybos ir Užsienio reikalų ministrus, apie dalies karinių pajėgų, pirmiausia pagrindinių oro pajėgų, išvedimą iš Sirijos, daugeliui Vakarų žiniasklaidos priemonių ir Artimųjų rytų ekspertams buvo netikėtas. CNN kanalas be pertraukos perdavinėjo JAV ir Europos apžvalgininkų nuomones, ką tai galėtų reikšti.

JAV prezidentas B. Obama ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasveikino šį Rusijos žingsnį, tikėdama, kad jis prisidės prie taikos grąžinimo į jau penkerius metus karų nuniokotą Sirijos žemę.

V. Putino nuomone Rusijos karinės pajėgos savo vaidmenį iš esmės atliko. Koks gi vaidmuo buvo keliamas Rusijos kariuomenei Sirijoje? Oficialiai buvo skelbiama, kad rusų karinės pajėgos kovos prieš teroristus, bandančius nuversti Rusijos manymu teisėtą,o Vakarų požiūriu, nusikaltėlišką, Al Assado režimą. Neoficialiai – Rusija kovojo ne tik prieš teroristinę, apsišaukėlišką „Islamo valstybę“, bet ir prieš kitas opozicines Assado režimui karines grupuotes. Rusija, be abejonės visokeriopai stiprino Assado režimą ir padėjo jo kariuomenei įsitvirtinti jos anksčiau kontroliuotose teritorijose. Šį uždavinį, negailint bombų ne tik ant teroristų, bet ir ant taikių gyventojų, matyt, rusų kariuomenei pavyko įgyvendinti.

Tačiau ne visa rusų kariuomenė bus išvedama iš Sirijos. Dvi strateginės karinių pajėgų bazės, priklausančios Rusijos kariuomenei, esančios Latakyje ir Tartuse, išlieka karinėje padėtyje. Nėra pateikiama informacija, ar yra išvedamos specialios paskirties rusų daliniai. Taigi, galime sakyti, kad Rusija išveda tik dalį savo pajėgų iš Sirijos.

Dalis Vakarų ekspertų mano, kad tokiu žingsniu Rusija nušauna ne vieną zuikį. Pirma, karinių pajėgų išvedimas iš karo zonos, visada yra sveikintinas, nes sukelia vilčių priartinti karo pabaigą, nors iš tikrųjų jos dar nematyti.Ypač sveikinamas tų žmonių, kurie kenčia nuo karo. O tokių yra dešimtys milijonų ir kurių dalis traukia į Europą. Antra, tokiu žingsniu Rusija daro tam tikrą spaudimą kitoms šiame regione kariaujančioms šalims. Trečia, ji taip pat daro spaudimą ir savo sąjungininkei – Sirijos Al Assado režmui, kad jis būtų sukalbamesnis Ženevoje prasidėjusiose taikos derybose ir labiau būtų paklusnus Rusijai.

Kitaip sakant, dalies Rusijos karinių dalinių pasitraukimas iš Sirijos yra gerai apgalvotas Rusijos strateginis žingsnis, siekiant pakelti savo autoritetą tarp arabų šalių, parodyti Amerikai, kad su ja reikia skaitytis ir kad ji galinti būti net partneriu, sprendžiant globalius klausimus.

Žinoma, nei Vakarai , nei JAV prezidentas B. Obama nėra tokie naivūs, kaip kad kartais Lietuvoje bandoma pavaizduoti. Jų kariškiai, patarėjai ir ekspertai atidžiai stebi ne tik Rusijos pareiškimus, bet ir jos veiksmus ir pataria priimti tokius sprendimus, kurie labiausiai atspindi pirmiausia jų valstybių ir visuomenių interesus.

Neverta ir mums būti naiviais, galvojant, kad Jungtinės Valstijos aukos savo strateginius interesus dėl atskirų, kad ir NATO šalių, politikų norų ir pageidavimų. Į juos bus atsižvelgiama tiek, kiek tie pageidavimai nekenks jų pačių interesams.

Neverta ir mūsų bauginti, kaip tą bando daryti be jokio pagrindo kai kurie tariami mūsų karo ekspertai, kad rusai, pasitraukę iš Sirijos dabar jau grasins Lietuvai ir visoms Baltijos šalims. Rusai turi daug bėdų bei rūpesčių ir be Lietuvos. Būkime budrūs, bet nerėkim kiekviena proga, kad vilkai puola. Neatrodykim tokie naivūs ir beviltiški. Mūsų tautos dauguma tikrai tokia nėra ir geba atskirti pelus nuo grūdų.

Prafrazuodamas Mariusz Antonowicz „Naujajame Židinyje“ rašiusio apie vilniečio Juzefo Mackiewicziaus kūrybą , pasakyčiau, kad politikas, kaip ir rimtas jos ekspertas, turėtų būti „įsipareigojęs realybei“. Jis turėtų matyti realybę tokią, kokia ji yra– sudėtinga, nepaaiškinama vien ideologija, šviesiomis ir tamsiomis jos pusėmis. Taip ją matant, išvengsime didelių savo klaidų ir neturėsime nepagrįstų iliuzijų, kuriomis anksčiau ar vėliau būsime priversti nusivilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"