TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką rodo rinkėjų apatija

2016 09 23 6:00

Kol kas laukiame savojo parlamento rinkimų, dėliojame, kokie gali būti jų rezultatai. Svarbiausias klausimas – kas sudarys valdančiąją koaliciją. Papildomi klausimai – kaip rinkimuose pasirodys visiškai blaivi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir kodėl Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija tampa tokia populiari.

Prisimindami tradiciją, kai per kiekvienus Seimo rinkimus, skaičiuojant nuo 2000 metų, atsiranda nauja politinė jėga, dabar esame priversti konstatuoti, kad ši tradicija sustiprėjo. Vis dėlto ji reiškiasi nevienodai. 2000 ir 2004 metais naujas partijas į Seimą atvedė populiarūs lyderiai, turintys ilgalaikių tikslų politikoje. 2008 ir 2012 metai buvo kitokie – iškart buvo matyti, kad tiek Tautos prisikėlimo partija, tiek „Drąsos kelias“ yra vienkartiniai projektai.

Šiuose Seimo rinkimuose matome abu variantus. Stambus žemvaldys, pasitelkęs populiarų policininką, suburia gana žinomų žmonių būrį, o dviejų vyrų vadovaujama antikorupcinė koalicija žengia tautos prisikėlimą ir drąsų kelią deklaravusių žmonių pramintu taku.

Taigi mes dar laukiame, o rusai jau sulaukė – atliko veiksmą, kuris vadinasi Valstybės Dūmos rinkimais. Esu tikras, jog nereikia įrodinėti, kad Rusija nėra ta valstybė, kurioje parlamento rinkimai ką nors realiai lemia. Nelemia, nes visa valdžia sutelkta prezidento ir jo administracijos rankose, o Valstybės Dūma tėra parlamento simuliakras. Tačiau šio parlamento rinkimai vyksta reguliariai, o jų analizė padeda suvokti tam tikrus procesus, vykstančius didžiojoje kaimynėje.

Pradėčiau nuo to, kad Dūmos rinkimai rodo Rusiją valdančio režimo poreikį pateikti save kaip teisėtą, besilaikantį demokratinio žaidimo taisyklių. Demokratijos regimybė stiprina šio režimo legitimumą tiek savo piliečių, tiek užsienio valstybių akyse.

Į Dūmą vėl pateko tos pačios keturios partijos, kurios jau darbavosi parlamente. Partija „Vieningoji Rusija“ toliau vaidins valdančiąją, Komunistų partija – kairiąją, o Vladimiro Žirinovskio vadovaujama Liberalų demokratų partija – dešiniąją opoziciją. Nelabai aišku, kam reikalinga ketvirta partija – „Teisingoji Rusija“. Greičiausiai tam, kad pelnytų balsus tų, kurie nepatenkinti valdančiąja partija.

Kuo šie rinkimai skiriasi nuo buvusių? Pirmiausiai į akis krintantis skirtumas – labai žemas rinkėjų aktyvumas. Labiausiai neaktyvumu pasižymėjo Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai. Šiuose miestuose balsavo tik beveik trečdalis turinčiųjų balso teisę. Turint galvoje, kad aktyvumas galėjo būti sąmoningai padidintas, tikrasis aktyvumas galėjo būti dar mažesnis.

Tokį menką aktyvumą rusų analitikai aiškina didelę dalį piliečių apėmusia apatija. Per 2011 metų Dūmos rinkimus kažkuri dalis rusų visuomenės dar tikėjosi tam tikrų permainų ir pasijuto apgauta, kai pamatė masinį rinkimų rezultatų klastojimą. Dar vienas rinkėjų pasipiktinimas pasireiškė 2012 metais, kai Vladimiras Putinas buvo išrinktas prezidentu trečiajai kadencijai, vieną kadenciją leidęs pasaugoti prezidento postą Dmitrijui Medvedevui.

Dabar galima spėti, jog mąstanti rusų visuomenės dalis pajuto, kad dalyvauti farse, pavadintame Dūmos rinkimais, nėra prasmės. Šie žmonės supranta, kad režimas yra pakankamai stiprus, alternatyvos jam nėra, o žymi dalis visuomenės režimą palaiko. Per Kremliaus kontroliuojamus televizijos kanalus žmonės gąsdinami vidaus bei išorės pavojais ir priima stabilumą, kurį jiems siūlo režimas. Stabilumas dabar yra raktinis Kremliaus propagandos žodis.

Rinkėjų aktyvumą galėjo paveikti ir kritiškai režimo atžvilgiu nusiteikusių žmonių bei jų organizacijų nesutarimas dėl dalyvavimo rinkimuose. Vieni jų tvirtai teigė, kad dalyvauti režimo organizuojamame farse nėra prasmės, nes toks dalyvavimas tik padeda režimui sustiprinti savo legitimumą. Kiti įrodinėjo, kad reikia bandyti visas neprievartines priemones nors po truputį keisti šį režimą.

Štai čia prieiname prie dar vieno šių rinkimų ypatumo – juose labai silpnai pasirodė svarbiausios opozicinės partijos – „Jabloko“ ir PARNAS. Viena surinko beveik 2 proc., kita – beveik 1 proc. balsų. Taip galėjo atsitikti pirmiausia dėl to, kad dalis jų elektorato nusprendė apskritai boikotuoti rinkimus. Taip režimas gavo argumentą, kad jis netrukdo opozicinėms partijoms dalyvauti rinkimuose, tačiau rinkėjams jos – nepatrauklios. Ankstesnėje Dūmoje buvo net vienas (!) deputatas, nepriklausantis nė vienai iš keturių Kremliui lojalių partijų, o šioje Dūmoje tokių deputatų apskritai nebus.

Taigi Kremliaus strategams operacija „Dūmos rinkimai“ pavyko gerai, išskyrus menką rinkėjų aktyvumą. Apatiški rinkėjai tam tikra prasme režimui yra gerai, tačiau pažiūrėjus kitu aspektu – jie nėra aktyvūs režimo rėmėjai. Kol kas režimas yra sunaikinęs bet kokią alternatyvą, tačiau kas bus, kai tokia alternatyva atsiras? Abejingi šiam režimui piliečiai gali imti aktyviai palaikyti atsiradusią jam oponuojančią jėgą.

Matyt, yra teisūs tie Kremliaus kritikai, kurie mano, kad rinkimais tokio režimo nepakeisi. Kol kas vienintelė tokių rusų viltis – laukti vadinamųjų juodųjų gulbių, t. y. nenumatytų įvykių, galinčių sukrėsti režimo pamatus. Tačiau šiuo metu tokių gulbių horizonte nematyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"