TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką siekiama pridengti tolerancija?

2007 10 24 0:00

Savo kailiu patyrusi, jog iš viešai kalbančiųjų ir rašančiųjų klausytojai bei skaitytojai reikalauja tobulumo, ir žinodama, kad tobulas yra tik visų mūsų Kūrėjas, apnikus abejonėms nuolat ieškau dvasinės atramos bažnyčioje. Ir kaip maloniai gavau nustebti, kai neseniai per pamokslą vienas gerbiamas kunigas (beje, jaunesnės kartos atstovas!) irgi suabejojo mums visąlaik peršamu tolerancijos prasmingumu. Suabejojo dėl tos pačios priežasties, kuri ir man neleidžia priimti naujosios panacėjos išskėstomis rankomis ir patiklia širdimi: dėl to, kad "tolerantiškai" atsisakant vertinimų, kas yra gerai, o kas - blogai, net ir blogiui atsparesnė visuomenės dalis skatinama toleruoti tą blogį. Ne demaskuoti jį, ne kovoti su juo - kaip kovoti, jei blogio nėra, yra tik kiek "kitoks kitas", - o mandagiai toleruoti!

Žemai lenkiuosi mūsų talentingam tautiečiui smuikininkui Martynui Švėgždai fon Bekeriui už jo meilę ir pasiaukojimą Lietuvos vargšams. Suorganizavo tokį taurų renginį - Alternatyvų klasikinės muzikos festivalį, skirtą tolerancijos temai. Tiesa, tauriu jį vadinu ne dėl oficialios temos, o dėl festivalio nuostatos priartinti kultūrą (ne tik muziką, bet ir poeziją, dailę) prie tų lietuviškos bendruomenės narių, kuriems neprieinami sostinės salėse vykstantys renginiai ir per juos koncertuojančios tikros, o ne "popso" žvaigždės.

Prašyčiau atleisti man dėl žemaitiško užsispyrimo, tačiau manau, kad tolerancijos tema - tik duoklė naujausiai madai... Taip drįstu tvirtinti susipažinusi su gerbiamo smuikininko samprotavimais apie festivalį. Formaliai daug kalbama apie toleranciją, bet juk tolerancija - tai tik požiūris, elgesio aspektas, o ne nuostata ar paskata konkrečiam, blogį mažinančiam veikimui.

Pavyzdžiui, tolerancijos trūkumu M.Švėgžda fon Bekeris laiko lietuviams būdingą nesusišnekėjimą, nemokėjimą išklausyti (pridurčiau - nemokėjimą skaityti to, kas parašyta). Įdomu, o jei ir mokantis taps tolerantišku nemokančio, tačiau agresyviai peršančio savo nuomonę tipo atžvilgiu, Lietuvoje pagausės žinių, išmanymo, mokėjimo? Vargu bau...

Į "netolerancijos" sąvoką mėginama įtraukti ir atjautos stoką neįgaliesiems, benamiams, skurdžiams, nepagarbą vyresnio ar, kaip taktiškai pavadina gerbiamas smuikininkas, brandaus amžiaus žmonėms. Šimtąjį kartą pritariu jo teiginiams, jog "būtent pagarbos ir supratimo mums Lietuvoje trūksta", kad esama "daug netakto, nesugebėjimo ir nenoro bendrauti, pagelbėti". Tačiau pamėginkim vietoj paryškintų žodžių įterpti (ne)tolerancijos sąvoką, pritaikykim tą pakaitalą realiai situacijai, ir pamatysim, kad puikiai įmanoma toleruoti (t. y. tolerantiškai nepastebėti kritinės situacijos bei mandagiai tyliai prasliūkinti pro šalį), bet ir toliau - negerbti, nesugebėti, nenorėti bendrauti, nepagelbėti... Gal tik vienu atveju, kai kalbama apie taktą, šią sąvoką galima laikyti tolerancijos sinonimu, bent jau buityje. Beje, ir pats M.Švėgžda fon Bekeris mano džiaugsmui puikiai geba būti netolerantiškas, kai, piktindamasis nežinia kur dingstančiomis lėšomis neįgaliems žmonėms remti, prabyla apie pinigų plovimą ir net stačiai - vagystę.

O gal tikrai Lietuvoje nebėra didesnės blogybės kaip netolerancija atlyginimus nuolat pasididinantiems seimūnams ir valstybės tarnautojams, vagims, kyšininkams, suktiems Temidės tarnams, etikos nesuprantančiai Seimo Etikos komiteto pirmininkei? Tokiu atveju Seimas, neatstatydinęs taip savotiškai pilietinę sąžinę ir Lietuvos Seimo nario etiką suprantančios kolegės, kaip tik ir pademonstravo tą panacėją nuo visų Lietuvos bėdų - toleranciją.

Nejau ir mums, paprastiems, Dekalogą gerbiantiems piliečiams, reikėtų persitvarkyti ir manyti, jog nėra nenuovokios ir į savo kėdę įsikibusios seimūnės - yra tik kelių to paties Seimo narių (ir mūsų) netolerancija "darbiečių" sukurtai "partinei etikai"? Nėra Lietuvoje skurdo - yra tik netolerancija skurstantiesiems? Nėra ir pedofilų bei kitokių seksualinių iškrypėlių - yra tik netolerancija seksualinėms mažumoms? Nėra Seimo, įstatymais nesugebančio pažaboti nei beprotiškų, mirtį sėjančių vairuotojų, nei savo tarnyba piktnaudžiaujančių valdininkų - yra tik saujelė nekultūringų piliečių, netoleruojančių tų, kurie "nusipelnė gyventi geriau"?

Žinau žinau, kad ne to siekia M.Švėgžda fon Bekeris savo festivaliu. Tačiau noras pasirodyti šiuolaikiškam, "moderniam", po madingu žodeliu pakišant tikrąsias, tik kitais terminais įvardijamas vertybes, ir veda prie to, kad žmonės, kuriems mažiausiai rūpi gėris ir padorumas, naudojasi šiaip jau jokio blogio neslepiančia tolerancijos sąvoka kaip figos lapeliu pačioms didžiausioms blogybėms (beje, ir netolerancijai) pridengti.

Ne veltui sakoma: stipriųjų tylėjimas piktina silpnuosius. Taip ir žinančiųjų tolerancija nežinojimui, neišmanymui, esmės nesuvokimui skatina dar didesnį tos esmės iškraipymą, o tuo pat metu gausina iš neišmanymo kylantį blogį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"