TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką slepia Vyriausybė?

2008 09 03 0:00

Iki šiol lyg ir niekas niekur rimtai neužginčijo to postulato, kad demokratijai efektyviai veikti ir jos principams įgyvendinti būtina sąlyga yra viešumas. Bent jau neužginčijo Vakaruose, į kuriuos mes labai mėgstame žvalgytis, ypač kai norime įgyvendinti kokią nors valdininkų sukurptą ir dažnai "reforma" pavadintą nesąmonę. Juolab kad iš ten, iš Briuselio, kartais išties ateina iš kojų verčiančių idėjų, kaip agurkų formos standartas ar savęs paneigimas, išbraukiant iš atminties ir dokumentų (taip pat ir iš gyvenimo...) krikščioniškąsias Europos kultūros ištakas.

Tačiau Lietuvos Vyriausybei viešumas yra lyg ožkai dagys po uodega, ir ji labai norėtų jo atsikratyti. Iš to nekantrumo nė nebelaukia, kol kokiam kolegai iš Briuselio ar kitų ES šalių aptems smegenys ir šis iškels iniciatyvą atsisakyti viešumo kaip pagrindinio demokratinio šalies valdymo principo. Mūsų Vyriausybė pirma imasi riboti viešumo principo veikimą.

Ši iniciatyva būtų itin rizikinga, jei Lietuvoje būtų susiformavusi kultūringai išprususi, tautiškai sąmoninga ir pilietiškai aktyvi visuomenė. Tačiau tokios visuomenės neturime (ką turime - geriau nesakysiu, nes tai reikštų spjaudyti prieš vėją...), todėl Vyriausybei paliktas laisvas "plotas" daryti, tautai pasyviai stebint ir tylint, visokius viešumo ribojimo eksperimentus.

Pavyzdžiui, visuomenė be didesnio protesto sugromuliavo ir prarijo skandalą, kuris kilo dėl Nacionalinio egzaminų centro (NCE) prie Lietuvos švietimo ir kultūros ministerijos (LŠKM) nenoro rodyti moksleiviams jų egzaminų darbus. Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet kai kurie mokiniai nepatikėjo NEC darbuotojų objektyvumu bei kompetencija (tik šiemet tokių nepatikliųjų atsirado kur kas daugiau) ir panoro savo akimis įsitikinti, kokius taisymus įrašė vertintojai į jų sukurtus tekstus. Kai NEC atsisakė tai padaryti ir pripažino geriausiu atveju galimybę atiduoti abiturientams jų darbų kopijas, buvo pasitelkti autorinių teisių gynimo specialistai iš LATGA. Šių nuomone, NEC gali pasilikti egzamino darbo kopiją, nes to reikalauja įstatymai, bet originalas privalo būti grąžintas autoriui. O dabartinė ministerijos laiminama praktika, kai autorius gali atgauti tik kopiją, įvertinta kaip įstatymų pažeidimas. Tačiau LŠKM ir toliau laikosi savo nuostatos - slėpti baigiamųjų egzaminų darbų originalus nuo teisėtų jų autorių.

Kova su ministerija ir jos keistomis nuostatomis pareikalautų iš visuomenės pernelyg daug energijos ir laiko, o tiek viena, tiek kita (kaip ir brandi visuomenė) šiandien - deficitas...

Dar labiau Vyriausybės biurokratus suerzino piliečių, dalyvavusių konkursuose įvairioms "valstybinėms" pareigoms eiti, pageidavimas, kad ilgiau būtų saugomi ir konkursantams susipažinti prieinami visų dalyvavusiųjų atsakymai. Juk tai toks suprantamas noras, nes tik lygindami "neteisingus" atsakymus su "teisingais" pretendentai gali pamatyti ir įvertinti savo pasirengimo lygį, toliau tobulinti jį ir ateityje vėl dalyvauti konkursuose. Bet valdininkija ir čia atsitvėrė nuo viešumo reikalautojų kažin kokiomis mistinėmis teisėmis į privatumą. Paprastų piliečių reakcija buvo vienareikšmiška: aha, tie nenaudėliai, matyt, turi ką slėpti!

O ką galima slėpti nuo viešumo? Žinia, ką: pakišą, giminystės ar kaimynystės ryšius, nekonkursinius interesų grupių sandėrius už konkurso dalyvių nugarų. Ne paslaptis, kad tokie sandėriai vyksta prieš daugelį konkursų, ar jie būtų skelbiami kokiems nors viešiesiems pirkimams, ar objektų privatizavimui, ar pareigoms eiti. Visiems jiems viešumas yra kenksmingesnis už dizenteriją ir cholerą kartus paėmus...

Dar išradingesniais atsikalbinėjimais ir argumentais Vyriausybė bei jos valdininkai apipynė savo nenorą vykdyti Seimo priimtą ir Prezidento pasirašytą įstatymą dėl visuomenės teisės žinoti valdžios funkcionierių darbo užmokestį. Žinoma, ir vėl buvo prisimintos žmogaus teisės į privatumą, nors ir Lenino virėjoms, valdančioms valstybę, turėtų būti aišku, kad tiek aukštas valdininkas, tiek mažutis valdininkutis, imantis atlyginimą už darbą iš piliečių kišenės, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų pastangomis sukaupto valstybės biudžeto, nebetenka teisės slėpti nuo mokesčių mokėtojų savo pajamų!

O slėpti Lietuvoje, kur klesti viena didžiausių ES socialinių nelygybių biudžetinių darbuotojų atlyginimų srityje, yra daug ką... Beje, artimiausioje ateityje panašių paslapčių tikriausiai dar padaugės, nes Finansų ministerija, pasak "Verslo žinių", apsižiūrėjo pirmąjį pusmetį negavusi 120 mln. litų planuotų pajamų. Per daug neviešindama ministerija negautas pajamas "įstūmė" į antrojo pusmečio planą, o iš biudžeto maitinamiems administracijos subjektams nurodė ateinančių metų biudžetą sumažinti bent 5 procentais.

Gal toks reikalavimas valstybės aruodus protingai administruojantiems valdininkams ir nereikštų valstybės finansinės sistemos žlugimo, bet jis gali pasirodyti asmeniška katastrofa tiems biurokratams, kurie įprato savo išlaidas ne mažinti, o didinti.

Tad lyg devintoji banga į dienos paviršių nenumaldomai kyla klausimas: ką taip atkakliai nori nuslėpti nuo piliečių Vyriausybė - savo nekompetenciją, vienadienio, valstybės ateitimi nesirūpinančio žiogo godumą ir išlaidumą ar jau gana toli pažengusį valdžios kaip valstybės resursų ir pajamų administravimo sistemos "prichvatizaciją" vieno žydrai pilko klano rankose? Juk ne veltui bet kokios pastangos paviešinti valdininkų planus, darbus ar pajamas yra sutinkamos niršiu pasipriešinimu ir sakramentalia fraze: "Nepažeidinėkit teisės į privatumą!"

Mano galva, keistus valdžios žmonių nutarimus ar atsikalbinėjimus lemia visos čia paminėtos galimos priežastys, bet didžiausią nerimą ir protestą visuomene norinčiai tapti liaudžiai turėtų žadinti naujausia - valdžios "prichvatizavimo" - tendencija. Tačiau nedovanotinai ramiai buvo sutikta žinia apie naują valdžios iniciatyvą: bausti tuos prokurorus, kurie iškelia bylas institucijoms, verslo grupėms ar pavieniams asmenims dėl jų veiksmuose įžvelgiamo visuomenės intereso pažeidimo, jei teisme jie nepajėgia įrodyti esant tokį pažeidimą.

Valdžios logika aiški: nėra visuomenės (kuri galėtų valdžiai skaudžiai užkirsti per nagus už jos interesų pažeidimus), nėra ir visuomenės interesų, yra tik vienas kitas išsišokėlis prokuroras, kurį žūtbūt reikia sutramdyti.

Bet ir liaudžiai turėtų būti aišku: "valstybininkų" klanas teismus praktiškai jau privatizavo, todėl jų sprendimus nesunku "prognozuoti". O štai prokuratūra dar spardosi ir kartkartėmis pavaizduoja nuo pirmosios ir antrosios valdžios nepriklausomą trečiąją valdžią, ima kelti triukšmą dėl kažin kokio "visuomenės intereso"! Tad - prie kryžiaus ją, o vinis kals valdžiai paklusnūs teisėjai!

Bet nejau tik mano vienai galvai taip atrodo?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"