Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ką valgysime ir ką gersime

 
2017 03 04 6:00

„Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ Iš Evangelijos pagal Matą

Katalikų bažnyčia pradeda gavėnią. Trečiadienį pelenai ant viršugalvio priminė: dulke buvai, dulke ir pavirsi. Ir, kaip sakoma lietuviškajame Antano Liesiaus 74-osios psalmės vertime, prieš Aukščiausiąjį nerieskite sprando. Tačiau šios dulkės yra labai įnoringos, nes dažnai naikinamai sugeria į save visus dvasios lašelius, uzurpuoja intelekto ir širdies norą pakilti aukščiau rutininės kasdienybės, o nuolatinės kalbos, ką valgysime ir ką gersime, dažnai perima beveik visą žmogaus galvoseną.

Tačiau kūniška realybė irgi svarbi, o „angelizmas“, kaip rodo praktika, neretai išvirsta į hedonizmą. Tomas Mertonas (1915–1968) rašo, kad jei siela prievarta nutildo kūną, kūnas atkeršys sielai, slapčia užkrėsdamas ją keršto dvasia. Pyktis ir bloga nuotaika – tai tik kūną nubaudusio asketizmo žiedai, nes dvasia yra aukščiau už kūną, bet nevisiškai nepriklausoma nuo kūno. Ji pjauna tai, ką pasėjo savo pačios kūne. Jei kūne dvasia silpna, ji atras jame savo silpnumo atvaizdą ir kaltininką. Tačiau jei dvasia griebiasi prieš kūną prievartos, ji kentės nuo jo ir patirs savo prievartos atgalinį smūgį. Netikras asketas pradeda būdamas žiaurus su kiekvienu, nes yra žiaurus su savimi, tačiau baigia būdamas žiaurus su kiekvienu, išskyrus save.

Svarbus tampa ne bėgimas į „angelizmą“, ir jokiu būdu ne pagoniškas hedonizmas.

Tenka pasvarstyti, argi tikrai esu tik tas, ką valgau? Ar kūniškumas išsemia visą žmogiškumą? Ar manasis „aš“ gyvas tik duona? Jei tai tiesa, ši tiesa turi stiprų kiečių arbatos skonį. Filosofas sakytų: „Liūdna antropologija.“ Tačiau neverta leistis į tokio pobūdžio svarstymus. Nebus atskleista nieko nauja, kas jau nebuvo kada nors suprasta. Pagal Bibliją, žmogus – nei angelas, nei gyvulys, tik dviejų pasaulių atstovas (jokiais būdais ne dieviškas). Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp šių sandų. Šio sekmadienio Evangelijoje sakoma, kad tikroji žmogiška egzistencija palaikoma ne vien duona, bet ir Dievo žodžiu. Labai pamokantys aukso vidurio žodžiai! Kristus iš savo mokinių nereikalavo būti angelais, tačiau priminė nuolat tykantį pavojų – apgręžti Darvino atrastą evoliuciją.

Jau minėtas amerikiečių trapistų vienuolis T. Mertonas tvirtina, kad negalime tapti šventaisiais vien mėgindami pabėgti nuo materialinių dalykų. Gyventi tikrą krikščionišką gyvenimą – tai gyventi gyvenimą, kuris yra dvasiškas visa savo visuma, gyvenimą, kuriame kūno veiksmai yra šventi dėl sielos, o siela šventa dėl joje gyvenančio ir veikiančio Dievo. Krikščionis pašventinamas ne vien pasninku, kai jam reikia pasninkauti, bet ir valgymu, kai jam reikia valgyti. Jis pašventinamas ne vien savo maldomis, bet ir miegu, kurį priima paklusdamas Dievui, sukūrusiam mus tokius, kokie esame. Ne tik jo susilaikymas nuo polinkio į gyvuliškumą padeda vienytis su Dievu, bet ir jo antgamtinė meilė draugams, giminėms bei tiems, su kuriais jis gyvena ir dirba.

Taigi svarbus tampa ne bėgimas į „angelizmą“, ir jokiu būdu ne pagoniškas hedonizmas. Pavyzdžiui, šiek tiek pagyvenus Vakarų Europoje teko matyti, kad žmonės labai dažnai bendrauja kalbėdamiesi apie tai, ką jie valgė: praėjusį sekmadienį, per pastaruosius pietus ir apskritai. Arba – ką labiausiai mėgsta, kokius patiekalus „dievina“. Ar tai blogai? Ne. Turbūt yra daug didesnių blogybių, nei plepėjimas apie gastronomiją, tačiau neretai panašaus turinio pokalbiai netiesiogiai išduoda kalbančiųjų vertybių skalę. O gal tai kultūringo bendravimo požymis ir lietuviams reikia to mokytis? Juk Vakarai mums yra kultūros versmė, į kurią lygiuojamės?!

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"