TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ką žinome apie tautinę-kultūrinę LDK politiką?

2014 04 27 6:00

Nejaukiai trypčiodami apie tvorą, kurią tveria Lietuvos lenkus nuo Lietuvos norėdami atskirti separatistiškai nusiteikę kai kurie lenkų kilmės politikai Lietuvoje ir Lenkijoje, ne vienas ribotesnio išsilavinimo Lietuvos politikas ir politologas prisimena daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kurioje neva buvo vykdoma ideali įvairių tautų ir kultūrų sugyvenimo politika.

Ar tai teisybė, ar tik mitas, pridengiantis realią padėtį toje valstybėje?

Tiesa tai, kad toji valstybė pastaraisiais savo gyvavimo šimtmečiais buvo daugiatautė ir didesnę gyventojų dalį Lietuva vadintoje valstybėje sudarė nebe lietuviai, o iš rytinių slavų genčių išsirutuliojusių tautų – rusų, baltarusių, ukrainiečių – protėviai.

Bet ar gerai toje valstybėje gyveno ir jautėsi tą valstybę kūrę ir gynę lietuviai?

Visiems, kas domisi Lietuvos istorija, turėtų būti žinoma, jog būtent slavai, iš pradžių rytų slavai (iš jų išsirutuliojo baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai), o vėliau lenkai (vakarų slavų gentis), pasinaudodami etninės savimonės stokojančių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių abejingumu lietuvių kultūriniams-tautiniams poreikiams, diktavo LDK savas, slaviškas „madas“ ir raštijos, ir kalbos, ir kultūros, ir religijos srityse. Žinoma ir tai, jog daug Lietuvos didžiųjų kunigaikščių sūnų ir dukterų tuokėsi su slavų genčių didikų atžalomis, perimdami naujos giminės religiją, kalbą, kultūrą. Net ir apkrikštiję katalikais lietuvius ir žemaičius, didieji kunigaikščiai nieko nenuveikė jų švietimo, kultūros labui. Štai Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, įsteigė universitetą Krokuvoje, o Didžiuoju tituluojamas jo pusbrolis Vytautas Lietuvoje statė tik bažnyčias, bet nė vieno universiteto, nė vienos mokyklos, nekalbant jau apie kitas institucijas lietuvių kalba. Tik tiek tos „laimės“ ir tebuvo, kad iki Vytauto visas valstybės gyvenimas vyko rytinių slavų kalbų, o po krikšto, ypač po unijos su Lenkija, įsigalėjo lenkų kalba. Taigi, „geras“ įvairių kultūrų ir tautų sugyvenimas buvo pasiektas titulinės lietuvių tautos kultūros ir kalbos sąskaita.

Ar būtent šituo pavyzdžiu siūlo sekti Lietuvos politikai?

Skirtingai nuo LDK politika besižavinčių moderniosios Lietuvos ideologijos kūrėjų, su baltų bei slavų kalbų ir genčių istorija man teko susipažinti gana profesionaliai. Esu paskelbusi ne vieną mokslinį straipsnį rusų ir lietuvių kalbomis apie tų genčių kilmę (galima ir moderniau – etnogenezę) bei santykius istorinėje perspektyvoje. Todėl būna labai nesmagu skaityti ar klausytis, kai savo profesionalios veiklos sferoje daug nuveikę, gerbiami žmonės ima neprofesionaliai samprotauti tais klausimais, kur jie stokoja elementarių žinių, ir todėl viešai kartoja kai kurių nacionalistiškai nusiteikusių Baltarusijos istorikų skleidžiamus, su objektyvia tiesa ir faktais prasilenkiančius teiginius – pavyzdžiui, jog Vilniaus kraštas, Baltarusija ir ten gyvenantys žmonės, kalbėję lenkų, gudų kalbomis, buvusi tikroji LDK (o kas tuomet, leiskite pasiteirauti, buvo etninė, lietuviškai, žemaitiškai tebekalbėjusi Lietuva – Rusija? Gudija?), ar kad lenkai, gudai Vilniaus krašte „ šimtmečiais“ kalbėjo lenkiškai ir gudiškai.

Jei Lietuvoje skelbtų koks nors pan Tomaszewski ar pani Cytacka, ką padarysi. Juk jie net nelaiko savęs Lietuvai įsipareigojusiais piliečiais, todėl nežinoti Lietuvos istorijos pagrindų – jų pašaukimas. Bet mokslus krimtusiems lietuviams sarmata nežinoti, jog toje žemėje ne šimtmečiais, o tūkstantmečiais buvo kalbama baltų genčių, kurioms priklauso ir lietuviai, kalbomis. Nors pavienės rytų slavų (ne lenkų!) grupelės lietuvių žemėse pasirodė kiek anksčiau, masiškiau slavų elementas Vilnijoje įsitvirtino gal tik prieš porą šimtmečių, ir tai ne tiek dėl kolonijinės slavų genčių invazijos, kuri I ir II tūkstantmečio po Kr. sandūroje užtvindė didžiulius baltų genčių apgyventus plotus nuo Vyslos žemupio vakaruose iki Okos žemupio rytuose bei šiaurinės Ukrainos pietuose, kiek dėl ydingos (būtent!) LDK politikos. Be to, nereikėtų užmiršti, jog lietuvių gyvenamas plotas dar vos prieš porą trejetą šimtmečių apėmė dideles Baltarusijos šiaurines ir šiaurės vakarų teritorijas, ir tik neišmintinga LDK valdovų tautinė-kultūrinė politika paskatino tų teritorijų, kaip vėliau ir dabartinės pietryčių Lietuvos, nutautėjimo, slavizacijos procesus.

Ar būtent šito proceso tęsinio mums reikia šiandien?

Beje, ne veltui Dievas, sukūręs pasaulį su visa jo gyvūnijos, augmenijos įvairove, nesukūrė kalbų įvairovės. Priešingai – pirmieji žmonės kalbėjo viena ir ta pačia kalba. O kalbų įvairovė, kaip rašoma Biblijoje, atsiradusi kaip bausmė už žmonių išpuikimą, kai jie sumanė pastatyti dangų siekiantį Babelio bokštą. Štai tada Dievas juos nubaudęs: vietoj vienos sukūrė aibę kalbų, ir tuo sukėlė sąmyšį tarp bokšto statytojų. Jie nebesusikalbėjo, nebesuprato vienas kito. O be tarpusavio supratimo neįmanoma pasiekti jokio tikslo, kuris reikalauja kolektyvinių pastangų, ar tai būtų aukšto bokšto statyba, ar gyvybingos valstybės kūrimas.

Kai žmogus bendrauja su kitu žmogumi, svarbi yra ne tik žinia, kurią norima perteikti pašnekovui, bet ir kalba, kokia kalbama. Nes jei pašnekovas kalbos nesupras, tai liks nesuprasta ir pati išmintingiausia mintis, pati tauriausia idėja, net ir Evangelijos Geroji žinia.

Galbūt pupų derliui kur nors Žemaitijoje kol kas dar neturėtų įtakos kalba, kuria užrašomi gatvių pavadinimai pietryčių Lietuvoje. Bet kai nelietuviški gatvių pavadinimai atsiras visur, kur tik gyvena grupelės nelietuviškos kilmės nelietuviškai rašančių asmenų – o tai neišvengiamai įvyks, kai tik atkelsime pirmuosius šliuzus lietuviškų vietovardžių ar raidyno darkymui nelietuviškais elementais, – net ir pupoms bus riesta. Nes nebesusikalbės pupų augintojai ir valgytojai.

O tai reiškia, jog gali būti sužlugdytas tolesnis Lietuvos valstybės kūrimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"