TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kad atlyginimai pavytų energijos kainas

2013 12 05 6:00

Vienas mano pažįstamas, gyvenantis dujomis šildomame kukliame name, suskaičiavo: per 15 metų dujos brango apie keturis kartus, elektra (turi elektrinę viryklę) - daugiau kaip dvigubai.

Tas žmogus - tvarkingas, darbštus, saugantis savo darbą ir iš jo bandantis pragyventi, išlaikyti šeimą, užauginti vaikus.

„Aš nebespėju uždirbti pinigų. Mano atlyginimas jau seniai nebespėja paskui energijos kainas. Viską, ką uždirbu, atiduodu už dujas ir elektrą. Gerai bent tai, kad aš ir žmona dar dirbame. Priešingu atveju mūsų lauktų visiškas skurdas“, - teigia vyriškis.

Žmogus sako tiesą. Prieš 15 metų dujos gyventojams, šildantiems jomis namus, kainavo 0,59 lito už kubinį metrą. Po Naujųjų metų dujos pigs, bet šiemet jos vis dar kainuoja 2,09 lito.

Rasti patenkintųjų tokia negailestinga matematika būtų sunku. Esant tokioms energijos kainoms, sunku išlaikyti būstus, o verslui, pramonei - gaminti vidaus ir tarptautinėje rinkoje konkurencingą produkciją.

Išeitis - mažinti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių, nuo monopolininkų, diktuojančių savo sąlygas, ir integruotis į Europos energetinę rinką. Kito kelio nėra.

Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje daug kalbama apie viešųjų pirkimų, konkursų tobulinimą, apie verslo sąlygų liberalizavimą ir paramą vidutiniam verslui. Apie švietimą ir kultūrą, apie sveikatos ir socialinę apsaugą.

Jei neturėsime alternatyvių energijos šaltinių, visi šie mechanizmai neveiks, gerus norus bus sunku įgyvendinti: susidursime su išoriniais politiniais sprendimais ir būsime priversti pirkti energiją už tokią kainą, kokią pasiūlys monopolininkas. Visus pinigus, kuriuos galėtume skirti šeimų gerovei stiprinti, ūkiui modernizuoti, atiduosime monopolininkui. Todėl Lietuvai ir kaišiojami pagaliai į ratus: bet kokia kaina siekiama, kad situacija „pirkit iš mūsų, nes niekur nedingsit“ dar ilgai išliktų.

Besivystančiose Azijos šalyse teigiama, kad didžiausias skurdas yra energijos skurdas. Silpna energetika reiškia silpną sveikatos apsaugą, švietimą, net badą. Azijos valstybės skiria milžiniškas lėšas energetikai, nes supranta, kad stipri energetika yra vienintelis būdas ištrūkti iš skurdo.

Lietuva yra tinkamai pasirinktame kelyje. Šį rudenį startavo Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties statyba. Iš jau pradėtos rekonstruoti Alytaus transformatorių pastotės į Lenkiją nusidrieks 150 kilometrų linija, sujungsianti Lietuvos energetikos sistemą su Europos elektros rinka. Elektros jungtį į Lenkiją numatoma pradėti eksploatuoti 2015 metų pabaigoje.

Lietuva daugiausia elektros energijos perka iš Rusijos. Šių metų situacija, kai rekordiškai didėjo elektros kainos „Nord Pool Spot“ biržoje, parodė, kad kiekviena valstybė, taip pat ir Estija, siekia uždirbti iš prekybos elektros energija.

Tiesa yra ir tai, kad Lenkija ketina statyti savo atominę elektrinę.

Realu, kad elektros jungtis, kurios statybą finansuoja ES ir kurios tikslas yra įtraukti Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes į bendrą Europos elektros rinką, bus naudinga Lenkijai, gaminančiai elektros energiją atominėje elektrinėje. O Lietuva ir kitos valstybės bus priverstos pirkti lenkišką elektros energiją, bet už kainą, kokią pasiūlys Lenkija.

Dujų jungtį su Lenkija planuojama baigti 2016-2018 metais. Šis dujotiekis bus labai svarbus integruojant į Europos rinką ne tik Lietuvą, bet ir visas Baltijos jūros regiono valstybes.

2015 metų pabaigoje turėtų būti baigtas elektros jungties su Švedija projektas.

Stengiamasi, kad 2015 metais pradėtų veikti ir suskystintų gamtinių dujų terminalas. Darbų ir problemų dar laukia daug, bet šiandien šio projekto įgyvendinimo tempas išties didelis. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos iš dujų tiekėjų, kuriuos sudomino Klaipėdos terminalas, bus atrinkti realiausi kandidatai.

Žvelgiant į Lietuvą visos Europos masteliu, 2020 metai tampa ne magišku skaičiumi, o realia riba, kai Lietuva bus įgijusi akivaizdžiai didesnį energetinį saugumą, bus tapusi visateise Europos energetikos rinkos dalyve.

Didesnis energetinis saugumas, konkurencingomis kainomis perkama energija, vartotojų apsauga - tikrasis valstybės gelbėjimo planas sukurti dirbančią ir uždirbančią vieningesnę Lietuvą.

Tik apsirūpinus konkurencingais energijos ištekliais galima stiprinti pramonę, gaminti konkurencingas prekes, teikti paslaugas. O tai reiškia, kad ir žmonės, ir valstybė turės daugiau pajamų, kurias galės skirti švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai, kad didės ir pensijos, ir atlyginimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"