Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kad būtų pašlovintas Tėvas danguje

 
2017 02 04 6:00

Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.Mt 5, 13–16

Jūs žemės druska... Jūs pasaulio šviesa. Gražiai Jėzaus prikalbėta Kalno pamoksle. Pradedant nuo anos palaiminimų serijos, kuri tratėjo bažnyčiose prieš savaitę. Manytum, lyg per kokią rinkimų agitaciją – vieni pažadai ir komplimentai. Bet smagu, kad Viešpats nepyksta, nebara, negrasina pragaru. O jeigu dar ir visa Bažnyčia būtų panaši. Aiman, klumpam ir klumpam šioje vietoje. Net jei ne vienus metus, o kiaurą dešimtmetį su šūkiais ir vėliavomis švęstume dieviškąjį gailestingumą, apsisukę ir vėl ieškotume teisybės, žiūrėtume, kas ko vertas, užuot ėmę ir laiminę, ėmę ir nurašę skolas, ėmę ir pasigailėję. Visai be nieko, tik todėl, kad norisi taip, kad gražu, kad Dievas tą daro be paliovos.

Žemės druska ir pasaulio šviesa – tai labai daug. Ne šiaip pagyrimas, o pažadas, kad Kristaus mokinių buvimas yra dovana žmonijai. Ji gali to nesuprasti, kratytis, juoktis dėl to, priešintis, bet mokinių vaidmuo nesikeis. Ir visai nebūtina krikščionims nertis iš kailio, kad tik būtų visų pastebėti, įvertinti, pripažinti kaip šviesa ir druska. Net jiems patiems nėra jokio reikalo nuolat kartoti sau, kokius didžius uždavinius yra gavę iš Viešpaties, kokia gyvybiškai svarbi pasauliui jų misija. „Tenežino tavo kairė, ką daro dešinė“, – bus vėliau pasakyta tame pačiame Kalno pamoksle. Iš tiesų keistas patarimas tiems, kurių darbams lemta provokuoti Dievo šlovę.

Artėjant Vilniaus knygų mugei, reikia užsiminti apie knygas. Anąsyk vienu ypu perskaičiau Grahamo Greene'o romaną „Galybė ir garbė“. Jų yra „Sofoklio“ knygyne po 5 eurus, prašiau draugo, kad nupirktų dar dvi, bus kam nors dovanų. Rašytojas mėgo katalikiškas temas, o šis romanas – ištisai apie kunigą, kuris medžiojamas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Meksikos valdžios, užsimojusios išnaikinti Bažnyčią ir dvasininkus. G. Greene'o veikėjas – joks didvyris, veikiau priešingai: alkoholikas, paleistuvis, silpno tikėjimo nevykėlis. Pats rašytojas tokius vadino whisky priest. Šis kunigas likęs paskutinis Tabasko valstijoje, visi kiti arba pabėgę, arba metę kunigystę, arba nužudyti. Jis galėtų ramiai gyventi, net gautų valdžios pensiją, jeigu liautųsi kunigavęs ir susirastų žmoną. Bet kažin kokia jėga šį silpną ir ydų kupiną žmogų laiko pririšusi prie kunigo pareigų, duoda drąsos ir motyvacijos persekiotojų panosėje slapta laikyti mišias, teikti sakramentus. Jam stebuklingai sekasi, nepaisant milžiniškų pastangų jį sučiupti. Galiausiai jis patenka (kone savo paties valia) į spąstus ir labai neįspūdingai sušaudomas. Kai valstijoje jau neturėtų būti likę kunigų, pasigirsta beldimas į duris ir žodžiai: „Aš esu kunigas.“ Niekas nepasibaigė.

Pavadinimą savo romanui G. Greene'as pasirinko iš doksologijos, kuri lydi „Tėve mūsų“ maldą: „Nes tavo valdžia ir galybė, ir garbė per amžius.“ Kitaip tariant, duodama užuomina, jog degradavusio kunigo gyvenimas slaptingu būdu irgi prisideda prie Dievo šlovės. Jis pats nelaikytų savęs vertu netgi atgailos malonės, bet Viešpaties logika kitokia. Ir tai, kas pašlovina jo vardą pasaulyje, nebūtinai yra susiję su chrestomatiniais šventumo ir dorybių pavyzdėliais. Žinoma, dar mažiau tai panašu į pasipūtusio teisuolio pozą, į pastangas viešpatauti ir primesti savo taisykles.

Ar svarbu nustatyti, kas ir kaip krikščionio gyvenime taps kitiems akstinu išpažinti ir šlovinti Dievą? Jėzus pasitenkina lakonišku atsakymu: geri darbai. Apie kurių gerumą kitąsyk tu pats net nenutuoki arba nenori galvoti. Visas Kalno pamokslas nukreiptas į tam tikrą atsivertimo būseną, kuri yra daugiau už instrukcijas. Sutikdamas su keista, paradoksiška Dievo karalystės logika, leisdamas jai veikti, visą save su visu savo turiniu atiduodi Evangelijos labui. O Viešpats randa būdų, kaip paversti tai žemės druska ir pasaulio šviesa.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"