TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kad daina būtų skambesnė

2014 07 14 6:00

Vėjas išnešiojo po Lietuvą ir pasaulį beveik jubiliejinės Dainų šventės atgarsius. Viskas nurimo: ūkininkai grįžo prie savo agurkų, miestiečiai išsislapstė kopose ir kolektyviniuose soduose, o išeivių vaikaičiai, aplankę savo istorinę Tėvynę, parsivežė namo dalelę Lietuvos.

Dainų šventė įvyko ir galbūt pavyko, tačiau apie tai tesprendžia muzikai, choreografai ir masinių renginių režisieriai. Akivaizdu kitkas – šiais išmaniųjų telefonų ir televizorių laikais tokia šventė vis dar reikalinga. Ir visai nesvarbu, kad jūs ar aš nešokame ir nedainuojame – šventės dvasia vis dar gyva. Ji vis dar sugeba mus vienyti kaip vienos bendruomenės narius.

Šiuolaikiniu Dainų šventės simboliu laisvai galėtų tapti ne vyžotas valstietis su sėtuve, ne nuometuota matrona su kanklėmis, o tradiciniais drabužiais vilkintys vaikučiai, pertraukose tarp repeticijų savo planšetiniuose kompiuteriuose ieškantys „piktų paukščiukų“ ir klegantys visomis lietuvių kalbos tarmėmis.

Gaila tik, kad šiame spalvingame klegesyje negirdėti bene penktadalio Lietuvos piliečių balsų. Kas blogo atsitiktų, jei folkloro dieną Bernardinų sodo scenose pasirodytų ir vienas kitas tautinių mažumų ansamblis? Juk jų yra ir pakankamai profesionalių.

Ar labai įsižeistų senelis Maironis, jei tarp tūkstančių choristų, giedančių „Lietuva brangi“, įsiterptų ir balsai su lenkišku, gudišku ar vokišku akcentu? Ar, šventės organizatorių nuomone, kitų tautų piliečiams Lietuva nebrangi?

Su svetimšaliais kalbėdami apie Lietuvos istoriją beveik niekada nepamirštame pasakyti, kad Lietuvos valstybė visada buvusi tolerantiška, o Vilnius – daugiakultūris miestas. Su neslepiamu pasididžiavimu vežame užsieniečius į Trakus, kur ne tik vedžiojame po atstatytos pilies menes, bet ir patetiškai aiškiname, kokie geri daugelį amžių buvome karaimams.

Tačiau, kai ateina laikas švęsti, užmirštame savo kaimynus, gyvenančius kitoje gatvės pusėje.

Pastaruoju metu garsiai ir daug kalbama apie tautinių mažumų integraciją. Seime ir Vyriausybėje jau keletą metų tampomas tautinių mažumų įstatymas. Bet valdiškų sprendimų nematyti. O ir jiems atsiradus, dar nežinia kokios kokybės jie bus.

Todėl iniciatyvos turėtume imtis patys ir pirmieji pakviesti kitų tautų bičiulius prie bendro stalo. Tada ir vaišės bus skalsesnės, ir dainos skambės geriau. Juk Dainų šventę organizuoja visos Lietuvos (o ne tik lietuvių) liaudies kultūros centras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"