TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Kad dirbtume mažai, o uždirbtume daug"

2006 09 29 0:00

Daugelis žmonių, natūralu, norėtų dirbti daug mažiau, o uždirbti daug daugiau. Džiugi žinia ta, kad šis planas - realus.

Jis gali būti įgyvendintas keletu būdų. Vienas jų - dirbti protingiau, t.y. tikslingiau, efektyviau, produktyviau. Tačiau tai, nors ir būtina, ne taip jau lengva padaryti. Veiklos produktyvumą lemia ne tik pats darbuotojas, bet ir tai, kokiomis priemonėmis jis dirba, t.y. kapitalinės investicijos. Kad darbas būtų efektyvesnis, produktyvesnis, būtini ne tik darbuotojo sumanumas ir įgūdžiai, bet ir kapitalo investicijos, geri verslo sprendimai. Elementari ekonominė tiesa - atlyginimas niekuomet negalės būti didesnis nei darbuotojo sukurta pridėtinė vertė, nes kitaip darbuotojo samdytojas nukeliaus tiesiai į bankrotą. Vadovėlinis pavyzdys apie darbuotoją, sunkiai plušantį kastuvu, ir mažiau plušantį, bet daugiau iškasantį ekskavatoriumi, - čia kaip tik. Šiuolaikinė ekonomika ir technologija pasiūlo dar daug platesnių produktyvumo didinimo galimybių patobulinus gamybos priemones ar suradus naujų pardavimo galimybių. O verslininkui, kuo daugiau investavus į brangias technologijas, kuo daugiau turint pirkėjų, tuo labiau rūpi, kad šios technologijos ir pardavimo galimybės būtų panaudotos. Tai reiškia, kad darbuotojų poreikis tampa daug didesnis. Išaugus poreikiui, kyla ir darbuotojo kaina. Pripažinkime - šveicaras darbininkas už kiną darbininką nedirba tiek kartų geriau, kiek kartų skiriasi jų atlyginimas. Sukeiskime juos vietomis ir pamatysime, kad ne tiek pats žmogus, kiek tai, kur jis dirba, lemia atlyginimo dydį.

Pagrindinė atlyginimų skirtumo priežastis - Šveicarijoje vienam gyventojui tenka daugiau kapitalo. Darbuotojas laimi ne dėl to, kad pats tampa geresnis, o dėl to, kad taupantys, investuojantys ir verslo sprendimus priimantys žmonės skiria finansų jo produktyvumui didinti. Taigi antras ir svarbiausias receptas net dirbant mažiau uždirbti daugiau - nevaržyti kapitalistų, t.y. nereguliuoti, kur ir kaip investuoti, nesistengti apmokestinti kapitalo, nevaržyti verslo sprendimų. Visa tai paskatintų daugiau taupyti ir investuotojus pritraukti į Lietuvą neišbaidant jų į kitas šalis.

Lietuvos įmonės turi rimtą konkurencinį pranašumą - jos yra arti didžiulių rinkų, o tai reiškia - gali greitai ir patogiai pristatyti prekes ar atlikti paslaugas. Vis dėlto norint tai išnaudoti mažo atstumo ir neblogos transporto sistemos neužtenka - reikia dirbti lanksčiai.

Pavyzdžiui, jei reikia greitai pagaminti naujus baldus naujai pastatytam viešbučiui, gali tekti dirbti daug daugiau nei įprasta. Kita vertus, neturint tokio užsakymo, darbo gali būti daug mažiau. Arba, tarkime, norint tinkamai aptarnauti turistus, akivaizdu, kad daugiau teks dirbti per turistinį sezoną, nei ne sezono metu.

Prisitaikyti prie vartotojų įnorių yra trečia svarbi sąlyga, kad dirbant netgi mažiau uždirbtume daugiau.

Štai čia visai kitu kampu iškyla ir dabartinė diskusija dėl mažesnio darbo laiko ribojimo. Norint daugiau ilsėtis ir turėti tam poilsiui daugiau pinigų, kai kurias savaites gali tekti padirbėti gal net ir 60 valandų. Darbuotojui kiekviena pridėtinė valanda tokiu atveju būtų apmokama daug daugiau.

Tad keistokai atrodo neva darbo žmones ginančių profsąjungų šūkiai, kad galimybė (pabrėžiu - galimybė!) dirbti daugiau viršvalandžių yra vergovės įteisinimas. Greičiau jau atvirkščiai - valstybinis reguliavimas, kiek reikia ilsėtis, o kiek dirbti, yra tikroji vergovė, nes būtent jis neleidžia rinktis ir susitarti. Beje, iš apklaustų darbuotojų 80 procentų pasakė, kad yra linkę dirbti viršvalandžius, jei už juos atitinkamai mokama.

lrt.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"