TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kad propaganda nenugalėtų „be šūvio“

2015 08 27 6:00

NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro atidarymas Rygoje suteikė progą pamąstyti, ar mokame greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir iššūkius. Tokio centro įkūrimas bent iš dalies turėtų sufleruoti, kad mokame.

Oficialus jo tikslas – stiprinti informacinį saugumą, apsaugoti NATO šalių viešąją erdvę nuo dezinformacijos ir melo, formuoti Aljanso strateginės komunikacijos doktriną, parengti ir nustatyti geriausią praktiką, kaip dekonstruoti priešišką propagandą, atremti informacines atakas.

Atviriau pasakius, tai yra kovos su Rusijos propaganda centras. Simboliška, kad jis įkurtas Rygoje, juk būtent Baltijos valstybių pastangomis Vakarų pasaulis prasikrapštė akis ir suvokė, jog informacinis karas vyksta senokai ir Rusija jam gerai pasirengusi. Tai suprasti prireikė beveik dešimtmečio. Kai 2005-aisiais eteryje pasirodė televizijos kanalas anglų kalba „Russia Today“, pateikiantis Rusijos poziciją įvairiausiais klausimais, daugelis šaipėmės, nes nė neįsivaizdavome, kokia agresyvi, ciniška ir įtaigi gali būti propaganda. Praregėti nepakako Gruzijos puolimo 2008 metais, tik Krymo aneksija ir Rusijos invazija Rytų Ukrainoje privertė išgirsti tai, apie ką Baltijos valstybės jau senokai kalbėjo tarptautinėje arenoje.

Šiandien „Russia Today“ rodomas visose 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o kanalo auditoriją sudaro 120 mln. žiūrovų. Per dešimtmetį pasaulį aplipdė kabelinės ir satelitinės Rusijos televizijos, transliuojančios propagandą daug garsiau nei garsiakalbiai Pietų ir Šiaurės Korėjos pasienyje. Prie jų informacinių atakų itin gerai dera samdomų anoniminių komentatorių darbas internete ir socialiniuose tinkluose.

Gal todėl dalis Europos iki šiol nusiteikusi prokremliškai arba vis dar nepastebi vykstančio karo. Italiją ir Prancūziją su Rusija sieja sena draugystė, o Portugalijai ir Ispanijai Maskva pernelyg toli, kad jas jaudintų propagandos pavojus. Tačiau padėtis gali pasikeisti, kaip, pavyzdžiui, Nyderlanduose, kai virš Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, kurio didžiąją dalį keleivių sudarė olandai. Ar kaip Danijoje po Rusijos pasiuntinio pamąstymų apie tai, kad danų laivai gali tapti Rusijos branduolinių raketų taikiniu.

Vakarai bunda, tik klausimas, ar pakankamai greitai?

Vienose valstybėse jau kuriami tarpžinybiniai dariniai, kurių pagrindinė užduotis – kovoti su melu, kitur tuo užsiimti pavesta kariškiams. Lietuva taip pat nemažai nuveikė šioje srityje.

Mūsų iniciatyva parengtas ES strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija planas, pakeistas Visuomenės informavimo įstatymas – jame numatyta griežta atsakomybė už karo ir nesantaikos kurstymą.

Diskusijų internete, televizijos ir radijo kanaluose, straipsnių spaudoje, kaip pažinti ir dekonstruoti propagandą, pasirodo vos ne kasdien. Visuomenės švietimo projektą „Sąmoningumas nugali propagandą“ inicijavo ir telekomunikacijų bendrovė „Teo“.

Prieš metus stebėjausi, kad, tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, pagrindinės „Pervyj Baltiskij kanal“ reklamos davėjos buvo Vakarų kompanijos – „Henkel“, „Kraft Foods“, „Colgate-Palmolive“, „Procter&Gamble“ ir t. t. Dar blogiau – iš Lietuvos istorijos besityčiojančias televizijas rėmė ir Lietuvos verslininkai. Kiek teko girdėti, šiandien tuose kanaluose lietuviškos reklamos jau beveik nematyti, tačiau pasauliniai prekių ženklai mirga nuolat.

Apmaudu, kad ir skaitmeninių televizijų operatoriai į pagrindinius paslaugų paketus vis dar įtraukia Kremliaus kontroliuojamus kanalus. Taip esu verčiamas, nors ir nežiūrėdamas, už juos mokėti. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas klientas galės pats susidaryti pagrindinį rodomų televizijų paketą ir net netiesiogiai neremti priešiškos propagandos.

Vis dėlto, kai Lietuvos interneto portaluose perskaitai, kad Krymą Rusija užėmė be šūvio, o Ukrainos rytuose kovoja sukilėliai, apima gėdos jausmas. Liūdna, kad Lietuvos žiniasklaida be jokių komentarų tiražuoja Kremliaus melą, šmeižtą ar suteikia tribūną politiniams marginalams, bandantiems sukelti skandalą dėl kelių iš Lietuvos išprašytų užsieniečių. Todėl nuoširdžiai sveikinu JAV iniciatyvą mokyti Baltijos valstybių žurnalistus tiriamosios žurnalistikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"