Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Kada atskaitomybė ir darbo kokybė politikams taps norma

 
2017 02 18 6:00

Pradėkime nuo to, kad vienintelė niekam neatskaitinga ir sau suverenė yra piliečių bendruomenė, kuri renka savo atstovus į parlamentą. Šie turi ne tik atstovauti rinkėjams, jų interesams, bet ir būti atskaitingi būtent piliečiams.

Žinoma, politikai niekada nesivargins atsiskaityti už darbus, kai žmonės to nereikalauja ir nesigilina, ką jų išrinkti Seimo nariai vis dėlto nuveikė ar bent rengiasi nuveikti. Tai veikiausiai ir yra viena esminių mūsų visuomenės problemų. Ją sutelkia tik tragedijos ar kailinių demonstravimo podiumu tapę Seimo koridoriai, tačiau ir tai, deja, dažniausiai vyksta socialiniame tinkle „Facebook“.

Dar liūdniau, kad šiame informacijos gausos ir pasiekiamumo amžiuje dažniausiai net nesivarginama ieškoti faktų, bet drąsiai, be jokio atsakomybės jausmo spaudžiamas mygtukas „dalytis“. Štai paskyroje „Lietuvos naujienos“ skelbiama nuotrauka, prie kurios rašoma, jog Seimo narių atlyginimas sudaro 28,9 minimalaus mėnesio darbo užmokesčio, pasidalijo daugiau kaip 5,5 tūkst. vartotojų, o kiek dar ją pamatė, tik nepaspaudė „patinka“ ar „dalytis“. Niekam neįdomu, kad tai neturi nieko bendra su realybe. Užtat visi sutartinai dar kartą sau patvirtina: „jie – vagys“.

Todėl sunku tikėtis atsakingo naudojimosi tiek aktyvia, tiek pasyvia rinkimų teise. Nekritiška ir nekontroliuojanti visuomenė yra tiesiog neįgali išsireikalauti profesionalumo iš politikų. Tačiau būtent piliečiai privalo suprasti, kad jie turi teisę kontroliuoti, klausti, ir šia teise galima, net reikia naudotis.

Velnias slypi detalėse. Todėl ir žvilgtelėkime į jas. Kiekvienas Seimo narys turi savo puslapį, kuriame gali pateikti visą aktualią informaciją, darbotvarkes, veiklos ataskaitas, informaciją apie susitikimus su rinkėjais. Tačiau veiklos ataskaitos atrodo primityviai – pateikiami inicijuoti teisės aktų projektai, kuriems Seimo narys dažnai tik savo pavardę priskiria. Daugiau informacijos nerasite. Net jei išvysite įrašą apie kelionę, tai bus sprendimo išleisti Seimo narį pasiskraidyti kopija, bet ne ataskaita. Na, mums negalima žinoti, ką jis per tą kelionę nuveikė.

O kaip atrodo Seimo narių darbotvarkės? Pirmiausia, jas pateikia tik 35 parlamentarai iš 140 („valstiečiai“ savo profesionalumu jau sumažino Seimą, bet tai ir buvo numatyta jų programoje, todėl nesikabinėkime). Kiti, tarp kurių visi Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų nariai, pateikti darbotvarkių nesivargina.

Tačiau pasižiūrėkime, koks velnias slypi tose darbotvarkėse. Aušrinės Armonaitės darbo kalendoriuje matome tokius dalykus: „13.00 Renaldas, 13.30 Frakcija, 15.30 Vincas“, ir tai skelbiama viešai. Galbūt čia tik nesusipratimas, juolab kad A. Armonaitė yra viena aktyvesnių Seimo narių, vertinant bendrą parlamento darbo statistiką. Švelniai tariant, tai stebina. Ir tik keli Seimo nariai (pavyzdžiui, Arūnas Gelūnas, Aušra Maldeikienė) sugeba įrašyti susitikimus su konkrečiai įvardijamais asmenimis. „Valstietė“ Rūta Miliūtė pateikia kiekvienos dienos darbotvarkes, bet, tarkime, vasario 13-oji atrodė taip: „17:00 – LVŽS frakcijos posėdis.“ Jos partijos kolega Tomas Tomilinas sugalvojo, kad tik sausio 30-oji yra ta ypatinga diena, kai reikia pateikti savo darbotvarkę. Ji irgi nebloga – „Seimo narys Tomas Tomilinas susitiks su gyventojais“. Kur, kada, jau ne taip ir svarbu, ar ne? Panašiai atrodo visų, ar tai būtų konservatoriai, ar liberalai, ar „valstiečiai“, darbotvarkės. Kaip tai vertintumėte būdami darbdaviai, juk tokie ir esate?

Pirmosios šio Seimo sesijos statistika rodo, kad ir kalbėti apie kokybės pagerėjimą prielaidų mažoka. Iš priimtų 98 įstatymų vykdomoji valdžia inicijavo 46. Vyriausybė nepaleidžia iniciatyvos jau ne vienus metus. Nesunku įvertinti, jog įstatymų leidybos „pasiutpolkė“ tęsiasi, kaip ir dvi ankstesnes Seimo kadencijas. Ypatingos skubos tvarka priimtų įstatymų procentas siekia 67,3 (praėjusią kadenciją buvo 44,2 proc.), o tai itin daug. Vadinasi, laiko svarstymams beveik nelieka. Per posėdį priimamų teisės aktų skaičius – 7,5. Tiesa, rekordininkai buvo ankstesnio Seimo pirmosios sesijos dalyviai, pasiekę rodiklį 9,7, kai kiti parlamentai net iki 5 netraukdavo. Taigi visi parlamentarai viršydavo įstatymų „gamybos“ rekordus, ir, regis, nematyti jokių teigiamų poslinkių. O kiek dar kitų teisės aktų priimama. Neįmanoma tikėtis kokybės esant tokiems rodikliams.

Tačiau turime naują Kultūros komitetą, kuris parlamentinės kontrolės, kaip rodo pateikiami duomenys, nevykdo. Ir artimiausio laikotarpio darbotvarkės tiesiog nėra, posėdžiai nenumatyti, nors kiti komitetai dirba. Bet juk komitete turi būti mažiausiai 7 nariai, o dabar – 6. Nėra komiteto – nėra ir darbų.

Gal kam nors tai pasirodys smulkmenos, tačiau kai Seimo narių paskyrose – totalus informacijos badas, pats Seimo puslapis toks, kad nežinai, kokiems dievams melstis, jog tai, ką radai vakar, rastum ir rytoj, o „kepami“ įstatymai kartais labiau kuria, nei sprendžia problemas, kyla klausimas, ar bent suprantama, kas yra atskaitomybė ir profesionalumas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"