TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kada džiaugsimės energetine nepriklausomybe?

2013 10 24 5:50

Per pastaruosius keletą metų Europos Sąjungoje (ES) buvo padėti pagrindai bendrai ES energetikos politikai: priimtos svarbios strategijos ir teisės aktai. Šiandien pagaliau galime išvysti pirmuosius šio ilgo proceso vaisius.

Neseniai paaiškėjo, kokius projektus Europos Komisija įtraukė į bendros svarbos energetikos infrastruktūros projektų sąrašą. Į jį pateko net penki Lietuvai svarbiausi projektai: Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtra, Lietuvos ir Latvijos dujotiekio jungties, įskaitant dujotiekį Klaipėda-Kiemėnai, sustiprinimas, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis „Amber“. Visi šie projektai yra Baltijos energijos jungčių plano dalis. Štai kur esame šiandien. Bet ar tai energetinė nepriklausomybė? Toli gražu ne, tačiau jau žengtas svarbus žingsnis.

Bendros ES energetikos politikos formavimasis iš esmės ir prasidėjo tuo metu, kai ES narėmis tapo Rytų ir Vidurio Europos valstybės. Jos, palyginti su ES senbuvėmis, yra labiau energetiškai pažeidžiamos ir izoliuotos. Šių šalių aktyvios pastangos nenuėjo veltui. Jau apie 2005–2006 metus energetikos politika tapo savarankišku objektu ES darbotvarkėje. 2006-aisiais Europos Komisijos (EK) parengtoje Žaliojoje knygoje Baltijos valstybės buvo įvardytos kaip izoliuota „energijos sala“, nes jos nėra integruotos į Europos energijos rinką, šių šalių elektros energijos sistema sinchronizuota su Rusija. Po trejų metų iškeltos problemos virto konkrečiais siūlymais, kaip jas būtų galima spręsti, - EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Baltijos jūros regiono valstybių atstovai pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą. Tai precedento neturinti regioninė iniciatyva, kuria siekiama integruoti Baltijos valstybes į ES energetinės infrastruktūros tinklus ir sustiprinti energetines jungtis su gretimomis šalimis.

Šiame plane pateikiami konkretūs elektros ir dujų infrastruktūros tinklų projektai. Baltijos valstybėms svarbiausi iš jų yra elektros jungtys „NordBalt“, „LitPol Link“ ir „EstLink 2“, dujotiekiai „Amber“ ir „Balticconnector“ bei regioninis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuris tiektų dujas Baltijos šalims ir Suomijai. Šių projektų tikslas - integruoti Baltijos kraštus į bendrą ES vidaus energijos rinką, panaikinti jų energetinę izoliaciją, diversifikuoti energijos tiekimą ir užtikrinti mažesnes kainas vartotojams. 2011 metų vasario 4 dieną ES šalių vadovai sutarė iki 2014-ųjų baigti kurti bendrą ES vidaus energijos rinką ir iki 2015 metų panaikinti visas „energetines salas“. Tai - vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų.

Kuriant bendrą ES energetikos politiką aktyviai prisidėjo ir Europos Parlamentas (EP). Buvo svarbu išnaudoti kiekvieną progą, pasiremti svariais argumentais. Visiems žinoma, kad Lietuvai yra būtinas alternatyvus dujų tiekimas. O verslas tokių projektų paprastai nesiima įgyvendinti, nes jie ekonomiškai neatsiperka. Todėl pavyko įtikinti kolegas EP, kad ekonomiškai neatsiperkančius projektus, kurie turi strateginę pridedamąją vertę, privalo remti ES. Tokią nuostatą įtvirtinome Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių reglamente, tokį klausimą pateikiau ir energetikos komisarui per jo kandidatūros svarstymą EP. Ir gavau teigiamą atsakymą. Komisaras nedvejodamas pasakė, kad būtina skirti pagalbą tokiems regionams kaip Baltijos šalys, kur vien rinkos mechanizmais negalima užtikrinti tinklų tiesimo. Visa tai neabejotinai leis mums greičiau įsitraukti į vidaus energijos rinką.

Teko dirbti su Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių reglamentu, priimtu EP kovo mėnesį. Atstovavau Europos liaudies partijos frakcijai kaip šešėlinis pranešėjas. Būtent pagal šiame reglamente nustatytus prioritetus ir kriterijus atrinkti bendros svarbos projektai. Taigi pagaliau bus galima tikėtis, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis „Amber“ pajudės iš stagnacijos ir perkops į įgyvendinimo stadiją. Iki šiol jam judėti į priekį trukdė Lenkijos neryžtingumas ir baimė, kad projektas dėl konkurencijos su Klaipėdos SGD terminalu neatsipirks. Todėl dabar, kai tik projektų sąrašas bus galutinai patvirtintas, nebeliks kliūčių tiesti dujotiekį į Lenkiją ir taip prisijungti prie ES dujų rinkos.

Lapkričio pradžioje į aukšto lygio energetikos konferenciją Vilniuje suvažiuos pareigūnai iš ES, gretimų šalių ir turės pritarti EK atrinktiems energetikos projektams. Tad reikia tikėtis, kad po kelerių metų jau galėsime džiaugtis realiais rezultatais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"