TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kada į valdžią grįš konservatoriai?

2013 11 22 6:00

Jeigu Seimo rinkimai vyktų šiandien, Lietuvoje būtų labai tikėtinas Slovakijos 2012 metų parlamento rinkimų scenarijus. Ten viena kairės partija laimėjo dideliu skirtumu, o kitos nesugebėjo net pasipriešinti jai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) jau kurį laiką akivaizdžiai pirmauja įvairiose apklausose. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), "Tvarkos ir teisingumo", Darbo partijos (DP) ir Liberalų sąjūdžio (LS) populiarumas, atsižvelgiant į statistines paklaidas, yra gana panašus: jis reikšmingai nesiskiria. Taigi galbūt konservatoriams reikia nusiteikti, kad opozicijoje vėl teks praleisti aštuonerius metus, kaip ir 2000-2008 metų periodu?

LSDP populiarumą lengva aiškinti sėkme ir Lietuvos elektorato nenuovokumu. Iš tiesų socialdemokratai atėjo į valdžią ekonomikai augant, nedarbui mažėjant. Jie natūraliai „skolinasi“ ankstesnės valdžios laimėjimus. Socialdemokratai ir kitos Vyriausybės partijos čia išrado dviratį - jeigu šalies rinka atsigauna, geriausia, ką gali padaryti valdantieji, - daug nesikišti.

Dabartinė situacija sutampa su rinkėjų lūkesčiais. Kai 2012 metais po rinkimų vykdytoje apklausoje (užsakė VU TSPMI, atliko „Baltijos tyrimai“) klausėme, ar per artimiausius 12 mėnesių tikimasi ekonomikos pagerėjimo, atsakymai labiau koreliavo su socialdemokratų nei konservatorių rinkėjais. Kitaip tariant, už LSDP buvo balsuojama tikintis ekonominės situacijos pagerėjimo. Tai ir vyksta, o priežasčių ir pasekmių grandinė mažiau politika besidomintiems rinkėjams nėra aktuali.

Konservatoriai - stipriausia opozicijos partija, todėl būtų keista, jeigu jie nekritikuotų valdančiosios daugumos ir joje dominuojančių socialdemokratų. Tačiau akivaizdu, kad jų strategija, orientuota į premjero Algirdo Butkevičiaus neveiklumo ir silpnumo išryškinimą, šiuo metu pasitvirtina tik išlaikant savus rinkėjus. Nuo praėjusių Seimo rinkimų jau praėjo daugiau nei metai. Vienintelis ryškus pasikeitimas yra DP susilpnėjimas ir atitinkamas socialdemokratų populiarumo padidėjimas. TS-LKD kaip buvo, taip ir liko trečioje ketvirtoje reitingų vietoje. Antroje - penktoje, jeigu įvertinsime ir tyrimų paklaidas.

Konservatoriai dažnai pateikia save kaip ideologiškai nuoseklią partiją, besilaikančią vertybių, turinčią su valstybės strateginiais interesais suderinamą viziją ir misiją. Vis dėlto jeigu į misijos apibrėžimą nepatenka noras būti nuolatine opozicijos partija (kuri šansą valdyti įgyja kas 8 metus), reikia keisti strategiją. Viena galimų krypčių - nustoti izoliuoti save partinėje sistemoje, visas partijas santykinėje kairėje (socialdemokratus, „darbiečius“, „tvarkiečius“) traktuojant ne kaip konkurentes, o kaip priešes. Savivaldos lygmeniu izoliacinės politikos seniai atsisakyta. Kad gautų merų postus, konservatoriai įvairiose savivaldybėse nesigėdija sudaryti koalicijų su LSDP (Kaunas, Anykščiai) arba DP (Biržai, Kretinga).

Jeigu norima grįžti į valdžią nacionaliniu lygmeniu nebendradarbiaujant nė su viena išvardytų partijų, reikia didesnio populiarumo, platesnio liaudies pasitikėjimo ir (arba) naujos partijos, kuri atimtų balsų iš populistų bei sutiktų prisidėti prie konservatorių vedamos koalicijos (tokios kaip Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija). Abi sąlygos yra įgyvendinamos, tačiau antra nuo konservatorių mažai priklauso (nebent jie imtųsi nešvarių žaidimų steigdami satelitines partijas), o kita tiesiogiai susijusi su partijos komunikacija ir darbu rinkėjams.

Papildomų balsų rinkimo srityje TS-LKD yra sunkiau nei socialdemokratams. Ji turi aiškų antisovietinį, provakarietišką, krikščioniškos demokratijos akcentais papildytą identitetą: ištikimi rinkėjai, konservatoriams pradėjus svaidytis populistinėmis frazėmis, gali suabejoti savo pasirinkimu. Kita vertus, atskiri veiksmai atitolina tuos elementus, kurie teoriškai galėtų sustiprinti partijos reitingus. Pavyzdžiui, įdomu tai, kad pagal 2012 metų apklausą Neringos Venckienės vertinimas visuomenėje pozityviai koreliuoja su Rolando Pakso (antisisteminis judėjimo aspektas) vertinimais, tačiau taip pat ir Vytauto Landsbergio (dešiniojo populizmo aspektas) vertinimais. Be to, su dešiniųjų partijų (liberalų ir konservatorių) vertinimais taip pat teigiamai yra susijusios nuostatos Artūro Zuoko ir jo sąjungos „Taip“ atžvilgiu. Tai yra potencialios kryptys, kuriomis konservatoriai galėtų dirbti.

Tačiau užsispyrimas būti „moderniems, progresyviems, teisingiems“ neleidžia skverbtis į potencialų elektoratą. LSDP šiuo požiūriu yra racionalesnė. Naujosios kairės, feministinio judėjimo atstovų integracija į partiją nėra visiškai suderinama su pragmatiška ir vertybiškai gana konservatyvia partijos politika. Tačiau socialdemokratų viršūnės žino, kad tai yra papildomi 1-2 proc. balsų.

Pralaimėję rinkimus 2000 metais ir 2004-aisiais konservatoriai buvo pradėję suartėjimo su panašiomis politinėmis jėgomis procesą: susivienyta su krikščionimis demokratais, politiniais kaliniais ir tremtiniais, tautininkais (jų dalis vėliau atskilo). Tačiau tam tikru momentu buvo sustota, o arogancijos lygis vėl pakilo. Pradėta eiti kita kryptimi. Tai, kad nebuvo užstotas Algirdas Patackas, ignoruojamas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, pro pirštus žiūrima į A.Zuoko „Taip“ ir liberalcentristų bėgimą į kitas partijas, mažina reitingus ir potencialią sėkmę rinkimuose.

Regis, konservatoriai teoriškai turėtų žinoti formulę, kuri lemia sėkmę rinkimuose po ketverių buvimo opozicijoje metų: labiau į vidurinį rinkėją orientuotos komunikacijos, suartėjimas su panašiomis politinėmis jėgomis ir pasitikėjimą skatinantys lyderiai. Šioms žinioms taip ir likus teorinio lygmens, į valdžią opozicija anksčiausiai grįš 2020 metais, jei LSDP nesuklups prie naujo „Leo“ projekto. Tačiau ir tada valdančiajai koalicijai prireiks kiek daugiau nei tik liberalų paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"