TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kada reikia taisyti rinkimų įstatymus?

2015 04 21 6:00

Praėjusią savaitę Seime vyko diskusija dėl įstatymų, reguliuojančių savivaldos rinkimus ir jų eigą. Ją inicijavo parlamentinė grupė "Už Lietuvą be korupcijos", nors, matyt, būtų buvę teisingiausia, jeigu tai būtų padariusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iškilo klausimas, į kurį vis dar nėra atsakymo: kada ir kaip turėtų būti lopomos įstatymų spragos, išryškėjusios per rinkimus.

Kol kas Lietuvoje rinkimų įstatymai dažniausiai taisomi tada, kai partijos po rinkimų identifikuoja savo silpnąsias vietas ir svarsto, ką daryti, kad per kitus rinkimus įstatymai būtų joms palankesni. Taip pasielgė, pavyzdžiui, konservatoriai artėjant 2000 metų Seimo rinkimams. Jie pasiūlė atsisakyti antrojo turo ir labai apsiriko. Rinkimus konservatoriai triuškinamai pralaimėjo. Paskui buvo grįžta prie dviejų turų rinkimų.

Rinkimų įstatymai taip pat gali būti lopomi, kai Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad būtina pakeisti arba papildyti kokį nors punktą, nes jis prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą KT dažniausiai priima, kai piliečių ar kokios nors partijos narių grupė kreipiasi dėl galimo rinkimų įstatymų neatitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Būtent aktyvių piliečių veiksmai lėmė, kad pastaruosiuose savivaldos rinkimuose galėjo dalyvauti ne tik partijos, bet ir visuomeniniai komitetai.

Jau teko girdėti įvairių partijų atstovų nuogąstavimų dėl naujos konkurencijos, svarstymų, esą šios praktikos galbūt reikėtų atsisakyti. Tačiau kol kas laukiama Seimo rinkimų. Ar visuomenininkai nepareikš norų kaip nors dalyvauti ir juose? Jeigu pareikš, gal bus bandoma atimti galimybę visuomeniniams judėjimams dalyvauti savivaldos rinkimuose, nors tokia teisė yra įtvirtinta KT sprendimu ir ją panaikinti būtų nelengva.

Dėl rinkimų įstatymų dar gali kreiptis šalies vadovė - rinkimams pasibaigus arba tada, kai kyla noras taisyti įstatymus. Prieš pastaruosius rinkimus prezidentė Dalia Grybauskaitė, matydama bandymus piktnaudžiauti persiregistravimu iš vieno rajono į kitą, pateikė pataisą, kad likus 90 dienų iki rinkimų draudžiama keisti balsavimo vietą. Tačiau liko klausimas, ar ši pataisa neprieštarauja Konstitucijai. Kaip galima kokiu nors terminu apriboti teisę balsuoti toje savivaldybėje, kurioje žmonės yra deklaravę gyvenamąją vietą?

Lietuvoje iki šiol nėra praktikos, kas turi būti daroma po kiekvienų rinkimų, įskaitant VRK vaidmenį. Juk jis - pats svarbiausias. Po rinkimų VRK neturėtų baigti darbų, nukrypti į poilsio režimą iki kitų rinkimų. Per rinkimus kilusias problemas VRK privalo išsamiai išanalizuoti ir pateikti visiems, ne tik politikams, prieinamas įžvalgas savo internetiniame puslapyje, taip pat pasiūlyti, kokius įstatymo punktus derėtų keisti ir kaip, kad rinkimai būtų skaidresni.

O Seime kelis mėnesius turėtų vykti diskusija ne apie pavienes iniciatyvas, bet apie VRK pateiktą jų kompleksą, kurį galėtų papildyti prezidentė, parlamentarai ir aktyvūs piliečiai, jeigu Seimas tam būtų atviras. Kol kas tokios iniciatyvos ėmėsi tik parlamentinė grupė "Už Lietuvą be korupcijos“. Tačiau šiame susitikime dalyvavo vos du tos pačios partijos - konservatorių - atstovai. Tad neaišku, ar Seimo nariai parems tai, ką pasiūlys jų kolegos. Kitiems parlamentarams nepasirodžius valstybės institucijų atstovai, VRK vadovybė diskutavo tarpusavyje ir su aktyviais visuomenininkais. Jeigu svarstymas būtų vykęs VRK iniciatyva, gal ir kitų partijų politikų elgesys būtų buvęs kitoks. Pagaliau gal būtume išvydę ir prezidentūros atstovų.

Vis dėlto norėtųsi tikėtis, jog pokalbio rezultatus netrukus pamatysime. Juk aptarta daug svarbių klausimų apie tai, kad galbūt reikia kriminalizuoti balsų pirkimo atvejus, kurių šįkart būta net ketvirtadalyje savivaldybių. Policija pažadėjo atsiųsti išsamią informaciją apie atskleistą nusikalstamą mechanizmą, kai prieš rinkimus susiburia grupės (deja, nepaaiškėjo, kieno iniciatyva) balsams pirkti. Svarstyta, kad gal vertėtų pateikti įstatymo pataisų, užkertančių kelią politikams dalyvauti kituose rinkimuose, jei šie ne pirmą kartą pagaunami perkantys balsus, taip pat - pažabojančių kartais neskaidrų valdančiųjų elgesį rajonuose prieš rinkimus.

Ką jau kalbėti apie išsikerojusį nepotizmą. Per pastaruosius savivaldos rinkimus dar labiau padaugėjo sąrašuose šeimos narių, žentų, marčių pavardžių, ir valstybė to nemato. Šiuos klausimus reikia spręsti ne kaip pavienes iniciatyvas, o vykdant atsakingą valstybės politiką. Jeigu tik norime skaidrių rinkimų ir atsakingos valdžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"