TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kada URM pasiduos civilinei kontrolei?

2008 11 10 0:00

Vienas karščiausių būsimos Vyriausybės pasianso klausimų yra Užsienio reikalų ministerija (URM). Kortų dėlionėje mirga valetai, karaliai, tūzai bei patriarchai - Žygintas Pavilionis, Deividas Matulionis, Vygaudas Ušackas, Audronius Ažubalis ir Vytautas Landsbergis.

Šiame pasjanse netrūksta kalbų, "kas ko ne, ką taip, su kuo niekada ir kuris per kažkieno lavoną". Atidėjus jas į šalį, kandidatų valgiaraštyje matome dviejų rūšių patiekalus - karjeros diplomatus ir politikus.

Politikai yra konservatoriai, kas yra diplomatų partija? URM? Šventoji dvasia? Gerai pakapsčius, galima prisiminti, jog Ž.Pavilionis (dar žalesnėje jaunystėje negu dabar) buvo linkęs į krikščionis demokratus, o V.Ušackas yra gėręs alų su liberalcentristais. Tačiau dabar juodu yra šimtaprocentiniai depolitizuoti karjeros diplomatai.

Keista, bet pretendentų į krašto apsaugos ministrus sąraše nematome generolų ar kokio Birutės pulko partijos atstovų. Kariškiai seniai susitaikė su civiline kontrole, o tai reiškia, jog Krašto apsaugos ministerijai vadovauja politikai. Sunkiau negu kariškiai, bet policininkai irgi atprato manyti, kad vidaus reikalų ministras būtinai turi būti policininkas. O štai URM kažkodėl lieka įsitikinusi, kad civiliai jiems nereikalingi.

Galbūt taip manoma todėl, kad pagal Konstituciją užsienio politiką kuruoja prezidentas? Juolab kad visi prezidento favoritai yra grynaveisliai diplomatai, o "valstybinė" spauda pavargo skleisti "šaltinių nuomones", kaip labai prezidentui nepatinka A.Ažubalis ir ta pačia proga Rasa Juknevičienė.

Tačiau prezidentas pagal Konstituciją atsako ir už krašto apsaugą, bet kažkodėl nesiūlo ministru generolo Valdo Tutkaus (net "teroristės" R.Juknevičienės grėsmės akivaizdoje). Prezidento galios gynyboje ir diplomatijoje didelės, bet ne tiek, kad reikėtų naikinti atitinkamas ministerijas. Ministerijos yra, jos - Vyriausybės dalis, o Vyriausybė turi atspindėti rinkimų rezultatus ir formuoti politiką pagal tai, kokius įsipareigojimus rinkėjams davė viena ar kita partija.

Posakį, jog karas yra per daug svarbus dalykas, kad jį skelbtų generolai, Kęstutis Girnius perfrazavo taip: diplomatija per daug svarbi, kad jai vadovautų diplomatai. Tuo tarpu

paskutinis politinis Užsienio reikalų ministerijos vadovas buvo Algirdas Saudargas. Tai buvo seniai ir tai buvo netiesa - paskui Ostapą Benderį pasakytų Antanas Valionis. Jis atvyko vadovauti URM tiesiai iš ambasados Varšuvoje. Ne paslaptis, kad tai įvyko Albino Januškos, tuomet prezidento patarėjo, iniciatyva. Prie Valionio URM sėkmingai perėjo į savivaldą. Lengva A.Januškos ranka atsirado doktrina, jog URM yra superministerija, kuri iš esmės viena tvarko visą valstybę. Gal ne visai viena, bet kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD), su kuriuo URM pradeda sieti vadinamieji "ypatingi ryšiai". Pridėjus "valstybišką" spaudą bei "valstybiškai mąstančius" oligarchus rėmėjus, išėjo super-ekstra-moto-grafo-ultrasiautulinga ministerija-departamentas, vadovaujamas plačiai reklamuotos A.Januškos išminties.

Beje, VSD yra antra po URM įstaiga, sėkmingai vengianti "civilinės" kontrolės. Per VSD skandalą departamentas atsigynė nuo Seimo bandymų įvesti bent kokią parlamentinę kontrolę Povilo Malakausko "interfeisais" ir tuo, kas saugumiečių žargonu vadinama "informacinio poveikio priemonės".

Neatmestina, jog superministerija-departamentas bent jau praeityje galėjo veiksmingai ginti nacionalinius interesus, tačiau vis viena neaišku, kuo tai gynybai galėjo trukdyti politinė kontrolė? Galbūt būtent dėl normalios kontrolės nebuvimo dabar šioje struktūroje labiau matyti ne nacionaliniai interesai, bet grupės draugų interesai pasirūpinti šiltomis vietomis ambasadose sau ir savo draugams.

Šiuo atžvilgiu vėl egzistuoja keistas paralelizmas tarp URM ir VSD. Sakoma, kad amžino VSD direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko amžinumo paslaptis yra sugebėjimas dalyti šiltas vietas ištikimiems darbuotojams VSD priklausančiuose postuose Lietuvos atstovybėse užsienyje.

Ir dar viena paralelė: kaip per VSD skandalą, taip ir dabartiniame Užsienio reikalų ministerijos pasjanse Respublikos prezidentas tenkinasi teniso kamuoliukus padavinėjančio berniuko vaidmeniu. Per skandalą jis gynė Arvydo Pociaus ir D.Dabašinsko VSD nuo "griovimo" - tai yra nuo parlamentinės kontrolės. Dabar jis siūlo kandidatus diplomatus, kurie toliau saugos URM nuo civilinės kontrolės.

Tačiau iš tikrųjų reikalas gali būti įprastai buitiškas. Žiniasklaidoje svarstydamas apie savo ateitį, A. Januška aiškiai pasakė, kad neatmeta galimybės grįžti į URM, bet tai priklauso nuo to, kas bus naujas ministras. Matyt, atsitiktinumas, bet prezidentui kažkodėl patinka tik tokie ministrai, pas kuriuos A.Januška galėtų grįžti.

Vadinasi, sudie URM civilinei kontrolei. Tada ir išeina, kad ne pirmo rango diplomatas Ž.Pavilionis gali pamokslauti politiniam ministrui Juozui Olekai dėl kariuomenės Irake. Normalioje valstybėje ne valdininkai valdo politikus, bet politikai valdininkus. Tačiau mūsų valdininkai tokie geri "valstybininkai", kad prezidentas stačiai neturi jėgų atsispirti.

O dar nieko nekalbėjome apie civilinės kontrolės nebuvimo pasekmes Lietuvos užsienio politikai.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"