Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Kada Vokietija turės atominę bombą?

 
2017 01 23 6:00

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose kelia rūpestį dalies Vakarų Europos geopolitikų galvose. 

Po D. Trumpo twiterinių pareiškimų dėl NATO ateities ir apskritai jo kritiško požiūrio į šią gynybinę Vakarų organizaciją, Vakarų Europoje intensyviau imta kalbėti apie NATO ir Europos santykių patikimumo problemas. Taip pat vis garsiau svastoma apie Europos galimybes apsiginti pačiai, be JAV pagalbos, jei ši valstybė sumanytų atšaukti savo karines pajėgas iš Europos.

Vakarų Europos ir visos Europos Sąjungos gynybinė strategija iki šiol buvo paremta Jungtinių Valstijų karine galia ir Europoje dislokuotomis JAV karinėmis pajėgomis, taip pat ir Vakarų Europoje – pirmiausia Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose dislokuotu JAV atominiu ginklu. Europos valstybių priklausymas NATO organizacijai tarsi savaime garantuoja šių valstybių saugumą, nors atskirų šalių indėlis į NATO yra labai skirtingas. Apie 70 proc. viso NATO biudžeto sudaro JAV indėlis. Pasitraukus Jungtinėms Valstijoms iš NATO, ši organizacija taptų bejėge, ji iš esmės nustotų egzistuoti.

Skeptiškas D. Trumpo požiūris į NATO, kaip į pasenusią organizaciją, sutampa su Rusijos prezidento V. Putino neigiamu požiūriu į NATO. Beje, D. Trumpas nėra suinteresuotas ir stipria bei konkurencinga Europos Sąjunga. Toks požiūris taip pat sutampa su Rusijos požiūriu į ES.

Iš 28 NATO narių šiu ometu tik trys valstybės turi branduolinį ginklą: JAV, Anglija ir Prancūzija. Už NATO ribų branduolinį ginklą turi Rusija, Kinija, Pakistanas, Indija ir Šiaurės Korėja. Spėjama, kad atominę bombą gali turėti ir Izraelis.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, tik viena Prancūzija, turinti branduolinį ginklą, lieka Europos Sąjungos nare. Europos Sąjungos gynybinė galia, pasitaukus britams iš ES ir silpsnant NATO, jei bus, kaip tikisi D. Trumpas, labai sumenksta. Nes kažin, ar Prancūzija būtų linkusi dalintis savo atominiu ginklu su kitomis ES šalimis.

Tuo tarpu Vokietijos indėlis tiek į savo pačių saugumą, tiek į bendrą NATO biudžetą, kol kas lieka kuklus – sudaro mažiau pusantro procento nuo šalies BVP. Vokietija iki šiol pasitikėjo NATO galia ir glaudžiais, draugiškais santykiais su JAV. Vokietija per visus pokario metus, kai ji 1955 m. buvo priimta į NATO, nuosekliai puoselėjo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis pabrėždama, kad ji niekada negrįš prie nacių Vokietijos laikų militarizmu grįstos užsienio politikos.

Tačiau keičiantis pasaulio ir Europos geopolitinei situacijai bei JAV politikai Europos Sąjungos atžvilgiu, Vokietijos politinis elitas vis plačiau ima svarstyti galimybę patiems įsigyti atominį ginklą. Apie tai jau su nerimu kalbama Rusijoje ir kitose šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje, vis dar įžvelgiančioje galimą Vokietijos grėsmę jos intersams. Beje, patys britai nuosekliai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir savo branduolinį potencialą, skirtingai nei kitos Vakarų šalys.

Prezidento D. Trumpo ekonominė politika, sprendžiant iš jo kalbų prieš inauguraciją ir jos metu, bei jo palankus požiūris į Brexit rodo, kad ji gali būti nukreipta prieš Europos Sąjungą, kaip galingą ekonominę bendriją. Ir atskirai – prieš jos lyderę Vokietiją, kurios pramonė orientuota į eksportą ir sudaro rimtą konkurenciją JAV automobilių pramonei. Vokiečių pramonininkai ir politikai baiminasi galimos D.Trumpo protekcionistinės politikos, nuo kurios pirmiausiai galėtų nukentėti Vokietija, kurios įmonės yra investavusios dešimtis milijardų dolerių į Amerikos ekonomiką. Vokiečiai baiminasi, kad JAV atsisakys laisvosios prekybos su Europos Sąjunga ir apsunkins ES šalių prekių eksportą į JAV. Neatsitiktinai apie 70 proc. vokiečių neigiamai vertina D. Trumpo išrinkimą, o įtakingas laikraštis „Die Zeit“ D. Trumpo komandą pavadino „turtinga, karinga ir kritiška valstybei“.

Vokiečių ekspertai ir analitikai prognozuoja D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu galimus prekybinius karus tarp Europos Sąjungos ir Amerikos, Amerikos ir Kinijos, bei JAV ir Japonijos. Prekybiniai karai gali atvesti prie politinės įtampos tarp JAV ir Europos Sąjungos, bei tarp JAV ir Kinijos. Rusijai visa tai gali būti naudinga.

Žinomas Vokietijos geopolitikas ir garsios kasmet vykstančios Miuncheno tarptautinės konferencijos organizatorius Wolfgang Ischinger interviu laikraščiui „Die Welt“ įspėja Vokietijos politikus, kad metas baigti nerimtai žiūrėti į savo šalies saugumą ir nusiteikti nelengviems laikams. Jis įspėja savo šalies politikus rimtai rengtis ir būsimiems parlamento rinkimams rudenį, į kuriuos, jo manymu, gali kištis Rusijos žvalgyba.

Į V. Putiną W. Ischingeris žiūri kaip į gudrų taktiką, gerai suvokiantį Rusijos interesus, bet nemano, jog D. Trumpas gali nusileisti V. Putinui ir pripažinti Krymą Rusijai. Galbūt, jis bandys Ukrainos prezidentą įtikinti atsisakyti narystės NATO bloke ir, susitarus su Rusija, išspręsti Rytų Ukrainos grąžinimo klausimą?

Dėl atominio ginklo įsigijimo W. Ischingeris ragina vokiečius neskubėti. Vokietija, anot jo, turi ir toliau kliautis NATO galia, labiau didinti išlaidas gynybai, įrodinėjant Amerikai, kad ši organizacija pirmiausia reikalinga patiems amerikiečiams ir jų interesams ginti.

Tačiau, panašu, kad Vokietijos politikų tarpe branduolinio ginklo idėja jau įleidusi nemenkas šaknis. Nors, kita vertus, Vokietija yra pakankamai didelė ir galinga valstybė Europoje, bet nepakankamai stipri pasauliniu mastu. Sumanus Vokietijos laviravimas tarp didžiųjų valstybių, nesiveliant į tarptautinius konfliktus, jai kol kas gerai sekėsi ir pelnė taikios, socialiai orientuotos, pakankamai turtingos ir galingos valstybės, kurioje gera gyventi daugeliui jos piliečių, įvaizdį.

Komentaro autorius yra istorikas, apžvalgininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"