TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai arkliai keičiami perkėloje

2007 01 22 0:00

Praėjusią savaitę pasibaigusi Seimo rudens sesija išgarsėjo tuo, kad net patys seimūnai kitą dieną nustebdavo, kai kas nors pirštu baksteldavo: žiūrėkite, kokius įstatymus jūs priėmėte. Ir šie iš naujo puldavo juos persvarstyti. Taip atsitiko su įstatymu dėl policijos ir kitų statutinių pareigūnų darbo stažo. Dar keisčiau atrodė, kai paskelbus rinkimų į savivaldybes datą buvo pradėtas koreguoti jų įstatymas.

Skubos tvarka, kaip numato Seimo Statutas, priimami ypač svarbūs valstybei įstatymai, kurių iš anksto negalima būtų numatyti. Negi tokios buvo Juliaus Sabatausko siūlytos pataisos dėl imuniteto panaikinimo kandidatams į savivaldybių tarybas? Nepaisant jų logiškumo, susidarė įspūdis, kad jos taikomos vienam ar kitam asmeniui. Jeigu norėta pasitikslinti, kiek įtartinų kandidatų esama partijų sąrašuose, tikslas pasiektas. Pamatėme, kokį sąmyšį sukėlė "darbiečių" ir liberalcentristų gretose teisinio neliečiamumo panaikinimo kandidatams į savivaldybių tarybas siekis. Taigi dar kartą seimūnai "įmušė įvartį" į savo vartus...

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, be abejonės, reikia tobulinti. Nauji įstatymai galėtų įsigalioti jau po rinkimų, o ne įpusėjus jų maratonui. Reikalauja patikslinimų ir pačių savivaldybių veiklos, jų kompetencijų ribos. Kai susitinki su žmonėmis, matai, kas jiems rūpi. Tiesa, Seimo nariai irgi susitikinėja su rinkėjais. Manau, žmonės ir jiems išsako pageidavimus, ne tik man, pašalaičiai stebėtojui.

Lietuvoje daugoka partijų. Apie trečdalis jų nedalyvauja jokiuose rinkimuose, tik vegetuoja partijų registre. Lietuvoje naujai partijai užsiregistruoti reikia turėti ne mažiau kaip tūkstantį narių. Nemanau, kad šis skaičius per didelis. Bet vienas dalykas jį turėti visoje valstybėje ir kitas dalykas - regione (savivaldybės nesprendžia globalių politinių problemų). Savivaldybių nariai turi ne tik gerai suvokti miesto ar rajono problemas, bet ir numatyti optimaliausius jų sprendimo būdus.

Regionai turi specifinių problemų. Su savivaldybių valdininkais (nedrįstu vadinti tarnautojais) ir tarybų nariais susiduria vos ne visi gyventojai. Tie valdininkai sprendžia aktualiausias regiono gyventojų problemas. Reikia mechanizmo, kuris leistų gyventojams daryti įtaką savivaldybių veiklai, kad jos atstovautų ne klanams, o greta gyvenančių žmonių interesams. Kol nei piliečiai, nei valdininkai neįsisąmonina, kad tai piliečiai yra savivaldybių darbdaviai.

Savivaldybė nelygu savivaldybei. Tarkime, daugelis Vilniaus ar Kauno rinkėjų asmeniškai nepažįsta visų kandidatų. Todėl jie labiau domisi kandidatų partiškumu, partijų siekiais, tai yra politiniais aspektais. Tačiau Birštono, Neringos, Palangos ir kitų nedidelių rajonų ar miestų gyventojai, kur daugelis vienas kitą labiau pažįsta, paprastai balsuoja už "Joną", "Petrą", tai yra už partijas, kurių sąrašuose juos mato.

Šią hipotezę ryškiai patvirtina rinkimai Neringoje, kurioje tas pats verslininkų būrys eina į rinkimus ir laimi juos vis su kitos partijos vėliava. Šis virsmas nesunkiai paaiškinamas: žmones verčiasi kūlversčiais per galvą, kad surastų partiją, kuri leistų pasinaudoti savo vardu, nes ankstesnioji tapo nepopuliari, o jie išlaikė savo populiarumą. Taigi reikėtų įteisinti dalyvavimą savivaldybių rinkimuose ir politinių grupuočių, neturinčių vieningo visoje Lietuvoje centro, ir piliečių susivienijimus, turinčius idėjų, kaip išspręsti tą ar kitą vietos problemą, o po savivaldybių rinkimų paaiškėjus, kad panašios grupuotės turi perspektyvų ir kitose regionuose, jos susivienytų, ir natūraliai susiformuotų nauja politinė partija.

Kita vertus, vargu ar galima pritarti idėjai, kad savivaldybės būtų renkamos pagal mažoritarinę sistemą, tai yra renkami jokiais tarpusavyje idėjiniais saitais nesusiję asmenys. Tada savivaldybės taryboje posėdžiautų asmenys, kurie vadovautųsi vien savais interesais, o šių žmonių nesaistytų jokie programiniai įsipareigojimai. Net ir mažiausiai savivaldybei vadovauti reikia komandos, kaip jos reikia kiekvienai veiklai. Kaip galėtų veikti savivaldybė, jeigu kiekvienas jos narys atstovautų niekam kitam, išskyrus savo mikrorajonui?

Tad Seimui iš tiesų yra ką svarstyti savivaldos klausimais. Bet ar būtina tai daryti skubos tvarka? Stabili valstybė ta, kurios įstatymams pritaria dauguma jos piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"