TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai išdavystė tampa gyvenimo norma

2011 09 03 0:00

Daugiau kaip dvidešimt metų gyvename nepriklausomoje valstybėje. Prieš kelias savaites savo nepriklausomybės du dešimtmečius de facto atšventė latviai ir estai. Prieš tuos dešimtmečius skambėjo mūsų tautų vienybė. O dabar? Apie tai teko nuoširdžiai pasišnekėti su tuometiniais Latvijos ir Estijos vadovais.

Rygos ir Talino iškilmėse išklausiau įspūdingą Švedijos riksdago vadovo Pero Westerbergo kalbą, kurioje jis įrodinėjo, kad Šiaurės Europos šalys (Estija, Latvija, Lietuva, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija) turi veikti išvien ir būti atsvara plintančiam globalizmui, kad šios valstybės turi tiesti viena kitai pagalbos ranką.

Taip, dabar Latvijoje ir Estijoje dar nėra mūsų nedraugų. Tačiau pasitikėjimas mumis išblėsęs. Kodėl? Apie tai ir norėtųsi pasidalyti mintimis.

Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai veikė išvien. Tik naivuolis gali manyti, kad mes vieni galėjome tapti nepriklausomi. Bet kai reikėjo mūsų valdžios žmonių paramos, prasidėjo išdavystės.

Prisiminkime pirmus žingsnius nepriklausomybės link. Savo mintinguose kalbėjome, kad Lietuvos įstatymai turi būti viršesni už Maskvos. Bet kai Estijos SSR Aukščiausioji Taryba tuo klausimu priėmė atitinkamus įstatymus, susitarimas, kad ir Lietuvoje bus taip pasielgta, buvo sulaužytas. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba tuos įstatymus turėjo svarstyti 1988 metų lapkričio 18-ąją, tačiau jie dingo iš sesijos darbotvarkės. Meluota, kad jokio susitarimo nebūta.

1989 metų rugpjūčio 23-iąją Estijos pasiūlymu surengtas "Baltijos kelias". Jame tuometiniai mūsų respublikos vadovai taip pat nedalyvavo, nors irgi buvo sutarta. Ir vėl meluota, nes Maskva pagrasino. Mūsų veikėjai išsigando, estų - ne. Tik Lionginas Šepetys vyriškai prisipažino: "Pasielgėm kaip tipiški bailiai..." Nors tiek gerai.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė nuo pat pirmų savo egzistavimo dienų užmezgė ryšius su Lenkijos "Solidarumu". Bendrauta sėkmingai. Porą dešimtmečių normalūs buvo ir tarpvalstybiniai santykiai, nors Lenkijos "Kresų" organizacija niekaip nepajėgė suvokti, kad Lietuva nėra Lenkijos dalis. Ankstesnėms Lenkijos vyriausybėms ji neturėjo poveikio, neturėjo ir didelio gyventojų palaikymo.

Pirmasis Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janas Vydackis visapusiškai stengėsi palaikyti kuo geriausius santykius su Lietuva. Jis atsiribojo nuo "autonomininkų". Dabar situacija iš esmės pasikeitė. Priežastys?

Pirma, mūsų žiniasklaidoje vienas po kito pasirodo straipsniai, teigiantys, esą 1918 metų Vasario 16-osios Aktas buvo klaida (reikėjo atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kurioje lietuviams, kaip ir įrodinėja "Kresai", būtų pakakę autonomijos). Antra, prezidento Valdo Adamkaus pozicija svarstant Lisabonos deklaraciją. Lenkijos ir Čekijos vyriausybės siekė labiau įtvirtinti savo valstybių teises Europos Sąjungoje (ES). V.Adamkus, be Estijos ir Latvijos prezidentų pritarimo, ėmėsi advokatauti globalistinėms idėjoms (šie veiksmai Estijoje ir Latvijoje dar nepamiršti). Vėliau mūsų prezidentas gyrėsi, kad jam pavyko palenkti Lenkijos vyriausybę.

Šis veiksmas paskatino antilietuviškas nuostatas Lenkijoje: vieniems leido patikėti, jog lietuviais niekada negalima pasikliauti; kitiems suteikė progą aitrinti revanšistines nuotaikas Lenkijoje. Prie to prisidėjo Valdemaro Tomaševskio kompanija, suradusi palankią dirvą atgaivinti "autonomininkų" idėjas. Jos sulaukė ir Lietuvos rašėjų "teorinio" pagrindimo, esą dėl Vilnijos problemos atsiradimo kalti patys lietuviai. Mūsų valstybė demonstruoja savo bejėgiškumą. Kodėl ja nepasinaudojus?

Teismo sprendimai nevykdomi ne tik Vilnijoje. Tai ne vien gatvių pavadinimų problema. Palanga lyg nieko bendra neturi su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Čia įsitaisę olandai jautėsi taip, kaip anksčiau Indonezijoje. Indonezija išsivadavo iš kolonijinio jungo. O Palangos meras ir prokurorai kapituliavo prieš ateivių savivalę. Kol įvyko avarija, kuri viską išsprendė už mūsų bedantę valdžią.

Lietuvos ministrai nesugeba nieko kito, tik tęsti išdavystės temą. Remigijus Šimašius dar prieš tapdamas ministru įrodė, kad už pinigus gali viską. Žiniasklaida paviešino šio žmogaus darbelius, bet tai jam nesutrukdė tapti teisingumo ministru. Čia ir atsiskleidė visas jo talentas. Jeigu R.Šimašius suformavo savo kabinetą iš tešlagalvių, matyt, tokie jam ir reikalingi.

Kai Lietuvos disidentai buvo kalinami, užsienyje veikė pagalbos jų šeimoms fondai. Jų sudarytojai nebuvo išduodami KGB. Kai atsirado Sąjūdis, Julius Juzeliūnas atidarė savo vardu sąskaitą. Į ją iš įvairiausių šaltinių plaukė pinigai. Taip Sąjūdis galėjo išgyventi. Negi šimašiai ir jų bendrai to nežino? Išdavystė yra išdavystė. Ją teisinti gali nebent tas, kuris pats, pajutęs jaunystėje, jog klasės draugas nepritaria trėmimams, informavo, "kam reikia", tokią žinią, kad vaikinukas būtų patupdytas už grotų. Istorija kartojasi: išdavėme estus, dabar - baltarusius. Tiesa, pirmu atveju niekas dėl to nepateko į kalėjimą. Šiandien yra daug skausmingiau. Tai tiesioginis žmonių išdavimas, kuris nelabai skiriasi nuo laisvės kovotojų išdavimo gestapininkams ar kagėbistams. Baisiausias nuopuolio požymis - išdavystės išteisinimas. Tai privalome įsisamoninti. Ši išdavystė turės mums liūdnų pasekmių.

Kaip klostysis mūsų santykiai su Baltarusija, jei dabartinė opozicija atsidurs valdžioje? Negi leisime, kad pasaulis žvelgtų į Lietuvą kaip į nepatikimą valstybę? Seimas privalo įvertinti tai, kas atsitiko. Negi ir seimūnai manys taip kaip Andrius Kubilius? Esą nieko ypatingo neatsitiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"