TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai kapitonas laivą palieka paskutinis

2014 07 01 6:00

Pagal tradiciją liepos pabaigoje Klaipėdoje vykstanti Jūros šventė būna visuomenės susidomėjimo jūrine valstybe pikas. Dauguma miesto svečių atvyksta pasigrožėti laivais ir kultūriniais renginiais, šį bei tą nusipirkti amatų mugėje, suteikti malonumų gomuriui. Dažniausiai tokio peno pasiūloma su kaupu.

Vietos bendruomenės žvilgsniai tuo metu labiau krypsta į šventės pamatą - jūreivystę ir žmones, plušančius uoste ir šalies laivyne. Pastarosios kategorijos atstovų kasmet mažėja, nes dirbantieji užsienio kompanijose dažniausiai nepastebimi, išskyrus atvejus, kai koks nors Lietuvos pilietis kapitonas sulaikomas dėl laivybos pažeidimų arba klaipėdiečius jūrininkus pagrobia piratai. Tad ačiū už profesinį atidumą bent Lietuvos saugios laivybos administracijai, kad ši įstaigos svetainėje gražia sentencija pasveikino jūros žmones su Pasauline jūrininko diena, minima birželio 25-ąją.

Per Jūros šventę vietos spauda kasmet išrenka Metų jūrininką, organizatoriai rengia Jūrininkų vakarą, negrįžusiųjų iš jūros pagerbimo ceremoniją, jūrinių organizacijų eitynes ir t. t. Ir šį moralinio atlygio už sunkų darbą momentą vainikuoja valdžios institucijų suteikiami profesiniai titulai.

Teko girdėti apie ketinimus parengti knygą su nusipelniusiųjų jūrų transportui biografijomis - pavardžių skaičius dar pernai perkopė šimtą. Tačiau drįstu manyti, kad jei ši knyga būtų išleista valstybės lėšomis be kelto „Lisco Gloria“ įgulos pavardžių, tai ne vienam kiltų abejonių dėl nuopelnų vertinimo skalės ir nemažos dalies ten įrašytų žmonių profesinio iškilumo. Viena - dirbti administracinį kabinetinį darbą, kita - suvaldyti laivą su 200 keleivių, kilus gaisrui atviroje jūroje.

Neseniai uostamiesčio žurnalistų grupei plaukiant į Kylį ir keltui įsisiūbavus, vienas šmaikštuolis bandė gąsdinti, kad kelto kapitonas - tas pats žmogus, kuris sudegino „Lisco Gloria“. Tačiau tuoj pat buvo suniekintas atkirčiu: tai kapitonas, išgelbėjęs kelto keleivius ir laivą palikęs paskutinis. Iškart visi pasijuto saugiau, buvo galima ramiau įveikti gana stiprų bangavimą. Pakviesti susipažinti su paties didžiausio Klaipėdos linijomis plaukiojančio kelto valdymu netrukus galėjome įsitikinti, kad žiaurų išbandymą įveikęs kapitonas - orus, patikimas, ramus ir, kaip pats prisipažino, jūrininkas iš pašaukimo. Tokių profesijos grynuolių, lygiai kaip kunigų ar gydytojų, būna vienas iš dešimties, pasirinkusių išskirtinį pagal moralinę atsakomybę darbą.

Tąkart kelionėje buvo prisiminti pasaulio visuomenės pasmerkimo sulaukę gėdingi pavyzdžiai, kai kapitonas laivą palieka ne paskutinis. Ryškiausi jų - šiuo metu teismo sprendimo laukiančio italų kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapitono lengvabūdiškas elgesys 2012 metų sausio 13 dieną, kai didžiuliam laineriui su 4000 keleivių užplaukus ant rifų žuvo 32 žmonės. Taip pat šiemet balandį Pietų Korėjos kelto „Sewol“ katastrofa, pareikalavusi beveik 300 aukų iš 500 plaukusiųjų. Dauguma jų buvo vienos mokyklos moksleiviai. Ištikus šiai tragedijai korėjiečių įtūžį sukėlė ne tai, kad laivui užplaukus ant akmenų kapitono nebuvo vairinėje, o tai, kad jis puolė gelbėtis, kai nyrančiame į gelmę laive dar buvo šimtai mirties akistatai paliktų keleivių. Kapitonui ir dar trims įgulos nariams gresia mirties bausmė.

Galima suprasti, kad iš pradžių ignoruoti „Lisco Gloria“ kapitono ir įgulos profesinį meistriškumą trukdė ilgai trukęs įvykio aplinkybių tyrimas, stresą patyrusių keleivių emocijos. Tačiau lygiai prieš metus Klaipėdos apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2010 metų spalio 9 dieną kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šių metų pradžioje galų gale baigti ir ūkiniai arbitražai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kelte „Lisco Gloria“ kilo šeštame denyje, šaltinis aptiktas tarp vilkiko kabinos ir refrižeratoriaus patalpos. Tuo metu keltu plaukė 236 asmenys, tarp jų - 32 įgulos nariai, buvo gabenami 42 lengvieji automobiliai ir 143 kitos transporto priemonės, tarp kurių penkios - su pavojingu kroviniu. Prokuratūra nurodė, kad Odensės uoste (Danija) kelis kartus buvo atlikta sudegusio kelto apžiūra, įvertintos specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos išvados, išanalizuoti teisės aktai ir dokumentai, susiję su darbo saugos jūriniuose keltuose reikalavimais, pareiginėmis instrukcijomis, apklausti visi kelto keleiviai bei įgulos nariai. Tyrimo metu surinkta medžiaga sudaro 35 bylos tomus.

Ir šiuose tomuose nėra faktų, metančių šešėlį ant įgulos gelbstint keleivius. Laivas nenuskendo, neužteršė aplinkos, su dalimi krovinių buvo parvilktas į Klaipėdą ir supjaustytas į metalo laužą. Vežėjai, aišku, patyrė milijoninių materialinių nuostolių, draudimas atlygino tik dalį patirtos žalos, bet juk tai - verslo rizika, mašinos ir prekės. Svarbiausia, kad visi vairuotojai liko gyvi.

Galbūt atsiras sakančiųjų, galbūt net iš tų, kurie plaukė „Lisco Gloria“ nelaimės naktį, kad įgula tiesiog tinkamai atliko savo pareigas, pasisekė, kad laivas buvo arti Vokietijos krantų. Bet ar paniką suvaldžiusių jūrininkų darbas neatrodo vertas bent padėkos?

Kai su Lietuvos vėliava likę plaukioti iš viso šimtas laivų, o transportinių, prekybinių ir jūrų keltų - ne daugiau kaip trys dešimtys, pastebėti tokius atvejus šalies valdžios institucijos privalo. Ne dėl įrašų garbės knygose, o dėl jaunuolių, kurie studijuoja jūreivystės mokslus ar dar tik svajoja apie laivavedžio profesiją ir yra kupini realybės nesudaužytų romantinių minčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"