Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kai nutylima, kas dirbo su KGB ar kitaip nusikalto

 
2017 06 06 6:00

Praėjusią savaitę Seimo komisija, nagrinėjanti galimybę pradėti apkaltą socialdemokratui Mindaugui Basčiui, pripažino, kad pagrindo tam tikrai esama. Todėl gali įvykti dar vienas apkaltos procesas Seimo nariui.

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veika įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Nors iki šiol viešojoje erdvėje daugiausia buvo akcentuojama šio Seimo nario, praėjusių metų gruodžio mėnesį partijos iškelto ir į Seimo vicepirmininkus, ryšiai su J. Kostinu. Tačiau, kaip aiškėja iš žiniasklaidą pasiekusio Seimo komisijos parengto sprendimo projekto, dabar Seimo nariams daugiausia klausimų kilo dėl to, kad M. Bastys nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir tyrimo metu neteisingai informavo apie tai, ar žinojo, jog P. Vojeika turėjo ryšių su KGB.

Čia norėtųsi sustoti ir atkreipti dėmesį į keletą detalių, kurios yra svarbios, kai kalbama apie tokį rimtą politinį ir teisinį instrumentą – Seimo nario apkaltą.

Kaip Seimo nariams ir kitiems Lietuvos piliečiams sužinoti, kurie iš šių asmenų yra švarūs, tiek kalbant apie jų pinigų ir turto kilmę, tiek apie ryšius su kitų šalių tarnybomis?

Apie tai, kad P. Vojeika, dirbęs „Dujotekanos“ kompanijos viceprezidentu, galėjo turėti ryšių su KGB, daug metų rašė Lietuvos žiniasklaida. Ir vis dėlto tai nekliudė „Dujotekanai“ įgyti milžinišką įtaką mūsų valstybės energetikoje. Vienu metu, po 2001 metų, ji kontroliavo daugiau kaip 40 proc. rusiškų dujų tiekimo mūsų šaliai.

Lietuvos slaptosios tarnybos vengė įvardyti šios kompanijos vadovų ryšius su KGB, o kai vienas iš VSD pareigūnų Vytautas Pociūnas tai išdrįso padaryti, jis buvo tuoj pat išsiųstas į Baltarusiją ir ten žuvo.

Kiek Lietuvos politikų, įskaitant esančius šios kadencijos Seime, palaikė ryšius su „Dujotiekana“ ir jos vadovais? Ar jie tai nurodė pildydami VSD klausimyną?

V. Pociūno tyrimas buvo sustabdytas, o jis pats išsiųstas iš šalies ir žuvo labai jau mįslingomis aplinkybėmis tada, kai dviejuose pačiuose aukščiausiuose postuose, atsakinguose už mūsų valstybės saugumą ir užsienio politiką, buvo asmenys, nuslėpę tai, kad praeityje yra buvę KGB rezervo karininkai. Tai – tuometiniai VSD vadovas Arvydas Pocius ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Ar Seimo nariams, pildant VSD klausimyną, reikia parašyti, kad jie pažinojo ir šiuos asmenis, artimus KGB?

Vėl tik iš žiniasklaidoje skelbiamos informacijos galima sužinoti, kad nemaža dalis buvusių KGB karininkų Lietuvoje nuėjo į verslą, kaip ir dalis buvusių gaujų vadovų.

Dabar šie asmenys turi legalų verslą Lietuvoje. Kiek teko girdėti, pavyzdžiui, kai kurie buvę kriminalinės grupuotės „Vilniaus brigada“ įtakingi asmenys iki šiol valdo nemažai sostinėje esančių nekilnojamojo turto objektų ir verčiasi iš jų nuomos. Bet Lietuvos teisėsauga buvo akla, kai šie asmenys legalizavo savo turtą. Jie ir dabar turi gerą užnugarį įvairiose mūsų valstybės tarnybose. Ar šie asmenys yra nusikaltėliai?

Kaip Seimo nariams ir kitiems Lietuvos piliečiams sužinoti, kurie iš šių asmenų yra švarūs, tiek kalbant apie jų pinigų ir turto kilmę, tiek apie ryšius su kitų šalių tarnybomis? O gal viskas Lietuvoje sprendžiama pagal konjunktūrą? Tas pats asmuo, kai reikia, gali būti švarus, o pasisukus politinei konjunktūrai, jau ir nusikaltėlis.

J. Kostinas turėjo garbingas Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjo pareigas, paskui vadovavo Tarptautinei Baltijos akademijai. Tik vėliau, po profesoriaus Vytauto Daujočio reakcijos, buvo pripažinta, kad ji mūsų šalyje veikia nelegaliai.

Iki tol ten mokėsi Lietuvos pareigūnai, o tarnybos, kur jie dirbo, nematė nieko bloga, kad minėtą akademiją rėmė Maskva, kad ji veikė pagal ideologizuotas Rusijos programas ir siekė, jog ten studijuotų mūsų tarnybų pareigūnai, dirbantys su valstybės paslaptimis. Tik kilus skandalui, institucijos veikla buvo nutraukta. Dabar vėl prisimintas J. Kostinas.

Tamsi reputacija šiandien priskirta ir Rusijos žurnalistui lietuviška pavarde Ernestui Mackevičiui, pakiliai kalbančiam apie Vladimiro Putino politiką. Dar neseniai apie tai, kad Rusijos televizijoje dirba lietuviškų šaknų turintis žmogus, ir Lietuvoje rašyta džiugiai.

Ar dabar bet kurie ryšiai su Rusijos žurnalistais ir politologais, kurie nekalba taip, kaip mes norėtume, bus laikomi ypač pavojingais mūsų valstybei? O jei juos sutiksi ir tarptautinėje konferencijoje Vakaruose, turėsi bėgti į kitą koridoriaus galą? O įvykus pokalbiui, tuoj pranešti VSD?

Keisčiausia šioje situacijoje tai, kad nedaug kalbama apie aplinkybes, tikrai galėjusias stipriai kirstis ir su Konstitucija, ir su įstatymais. Tai – „Rosatomo“ kompanijos interesų lobizmas, ir minėtu atveju veikė ne šiaip asmuo, o kandidatas į Seimo vicepirmininkus. Galbūt daugiau aplinkybių paaiškės prasidėjus apkaltos procesui, bet kol kas težinome vien faktų nuotrupas.

Gal pagrindą apkaltai rengusiems Seimo nariams bei jiems talkinusiems VSD pareigūnams norėjosi pririnkti kuo daugiau ryšių su tamsios reputacijos asmenimis atvejų, kad tik procesas prasidėtų, tačiau kai kurie jų atrodo dviprasmiški ir gresia patvirtinti tai, jog teisingumo požiūriu Lietuva, deja, dažnai – dvejopų standartų šalis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"