TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai poetai nustojo būti apžvalgos bokštais

2015 05 14 6:00

Gražu, kad Lietuvoje kyla nauji apžvalgos bokštai, leidžiantys pasigrožėti Tėvynės toliais - tuo, ką saugome ir privalome išsaugoti. Bene seniausia apžvalgos aikštelė - Vilniaus televizijos bokštas su restoranu poetišku pavadinimu "Paukščių takas", kur mintys skrisdavo į dausas, į vakaro žiburius, į saulės nutviekstą miestą.

Tačiau poezijos mūsų gyvenime, matyt, mažėja, polėkiai nebenuskraidina žmonių į tokį svaigų aukštį, iš kurio vienas kitam sugebėtų nuskinti po mėnulį ir raškytų saujomis žvaigždes arba prasiveržtų: "Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą, išaugusį iš pelenų, kaip savo rūpestį didžiausią, kuriuo lyg vieškeliu einu." (Just. Marcinkevičius)

Kad neprarastume žinojimo, jog turime nuostabius Tėvynės peizažus, o gal kaip įrodymas, kad mūsų širdys ir akys nuo reginių atbuko, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis vienas po kito kyla nauji, modernūs apžvalgos bokštai. Pasaulį išmaišiusiems lietuviams pirštu rodo: pažiūrėkit, ir namie gražu. Matyt, to reikia, nes dabar dauguma savo keliones pradeda ne nuo Puntuko, Stelmužės ar Dionizo Poškos Baublių.

Kadaise poetai buvo mūsų apžvalgos bokštai - nuo žemės pakylėdavo, į Lietuvą žvelgti padėdavo. Dabar mums reikia gelžbetoninių apžvalgos bokštų. Tik ar nuo to meilė Tėvynei bus stipriau įmūryta?

Kyla naujas lajų takas, leisiantis perbėgti Anykščių šilelio medžių viršūnėmis. Ir kaip čia neprisiminsi Antano Baranausko, be jokių apžvalgos bokštų sugebėjusio išgirsti, kaip "šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta (...) dūšia dangun kilsta". Dabartiniam žmogui reikia, kad jį kas iš tikrųjų kilstelėtų aukštyn, kitaip jis to grožio nemato. Tik ar ne per daug pataikaujama išlepusiam turistui, kuris net savo šiukšlių nesugeba susirinkti?

Televizijos žinios triūbija, kad Anykščių šilelio lajų tako konstrukcijoms jau sunaudota beveik keturi šimtai tonų geležies ir pusantro tūkstančio tonų betono. Girdi, žmogau, koks pamatas tau supiltas, kad tik Tėvynės grožį išvystum!

Statybininkai užsimoję iš peties - takas per medžių lajas vingiuos 22 metrų aukštyje, o apžvalgos bokštas tame take prilygs dvylikaaukščiam namui, bus 36 metrų aukščio. Tokio komplekso nematė ne tik Lietuva, bet ir visa Rytų Europa. Šiaip gražu, svaigu, tik šiek tiek liūdna. Nes kadaise Maironis ir be jokių apžvalgos bokštų sugebėjo išvysti, kaip "susimąstęs tamsus Nevėžis kaip juosta juosia žaliąsias pievas". Dabar ir prie Dubysos ieškoma vietos, kur toks apžvalgos bokštas galėtų iškilti. Kad žmogus į jį įlipęs įsitikintų, jog Maironis buvo teisus: "Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūta kalnai žaliuoja."

Apie Anykščių šilelio medžių lajų taką TV žinios praneša kaip apie šimtmečio statybas: "Jau išleista daugiau kaip pustrečio milijono eurų ES fondų ir savivaldybės lėšų." Negana to, tokiai regyklai išlaikyti kasmet reikės po 20-30 tūkst. eurų, tad prašoma valdžios institucijų leisti pardavinėti bilietus. Dabar Anykščių šilelį kasmet aplanko apie 16 tūkst. turistų, bet tikimasi, kad takas jų pritrauks dvigubai. Sumes visi po eurą ir bus tie 30 tūkstančių. Tik ar kasmet? Ar nepabos ši regykla? Lepinami turistai lauks naujų atrakcijų. Tačiau jei širdy nėra šilelio gausmo, jokios regyklos nepadės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"