TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai skundai dėl diskriminavimo tampa šantažu

2013 06 26 6:00

Ar įsivaizduojate situaciją, kad neskaitlinga visuomeninė organizacija Lietuvoje būtų pajėgi šokdinti valstybės prezidentę, Vyriausybę, užsienio šalių ambasadorius, kviesti juos į eitynes ir konferenciją bei skelbti kaip blogiukus tuos, kurie jose nedalyvaus?

O Vyriausybės nariai ir premjeras tarsi mokinukai karštligiškai ieškotų priežasčių, kaip ten nebūti, kur išvykti tomis dienomis, kad nebūtų apkaltinti diskriminacija. Užsienio reikalų ministerija (URM) šį renginį nusprendžia finansuoti ir padaryti jį Lietuvos valstybės pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai įvykiu, prisikviečia daug svečių. Jiems turės pasigirti, kiek daug Lietuvoje padaryta siekiant, kad ši visuomenės grupė nebūtų diskriminuojama. O jeigu tų laimėjimų neparodys ir neįrodys, tame pačiame renginyje bus į šuns dienas išdėta ir pati valstybė, ir jos pirmininkavimas ES.

Tokios situacijos niekas negalėtų įsivaizduoti, jeigu tai nebūtų ypatinga visuomenės grupė, kurios skundai dėl diskriminavimo neretai virsta spaudimu ir net šantažu.

Praėjusią savaitę Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko paskelbė, kad liepos 21-ąją gėjų marše „Baltic Pride“ dalyvaus užsienio valstybių ambasadoriai, Europos Parlamento nariai. Tačiau į šį renginį ar konferenciją spaudžiami ateiti ir mūsų Vyriausybės nariai, kitaip maršas būtų labai kuklus pagal sudėtį. Juk gyvename šalyje, kur didžioji dalis visuomenės šiuo klausimu laikosi kitų moralinių normų ir masiškai jo nepalaikytų. O išvakarėse įvyksianti konferencija, kuri bus ir ES pirmininkavimo renginiu, bandys priversti Lietuvos valdžią tapti šių idėjų skleidėja visoje ES.

Tikiuosi, kad mūsų valdžia nepuls rengti neeilinių Seimo sesijų, duoti pažadų priimti įstatymus dėl gėjų vedybų, teisės auginti vaikus ir juo labiau neims šių idėjų skleisti kitose ES šalyse. Nepadarys jų pirmininkavimo ES prioritetu. Beje, kai kurie įtakingi valdančiosios koalicijos politikai prisipažino, kad įstatymo pataisas dėl juvenalinės justicijos spaudė priimti būtent URM. Juk yra daug svarbesnių klausimų nei šis, kuris galėtų tapti Lietuvos pirmininkavimo ES žinia. Pagaliau niekas iki šiol Europoje dar neatšaukė ir tradicinių europinių vertybių.

Gėjų, kaip ir bet kurios kitos visuomenės grupės, teises gerbiu. Tačiau jie neturi diktuoti. Nes svarbiausia yra laisva apsisprendimo teisė, galimybė žmogui turėti savo pažiūras ir įsitikinimus, neverčiant jo, juo labiau kitos valstybės valdžios, elgtis pagal principus ar normas, primestas iš kitur. Gėjų teises reikia gerbti, tačiau privalo būti gerbiamos teisės ir tų žmonių, piliečių, kurie mato ar jaučia kitaip.

Svarbiausias liberalios demokratijos principas skelbia: tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus nelaisvė. Jeigu žmonės nori skelbti savo įsitikinimus ir savo šalyje atranda tam išteklių - žmogiškųjų ir finansinių, viskas gerai, tegu jie tas savo idėjas ir skelbia. Tačiau jeigu šioms idėjoms skelbti pinigai ateina tik iš kitų kraštų, nes pačioje šalyje joms nėra nei terpės, nei paramos, jeigu šios idėjos imamos jau priverstinai brukti į mokyklų programas, įstatymus, žmonių elgesio normas, teigiant, kad to nepadarius bus diskriminacija, tai jau yra spaudimas valstybei ir visuomenei.

Prisimenu dar laikus, kai į Sovietų lyderio Leonido Brežnevo parašytų knygų aptarimą mus, moksleivius, varė mokyklos vadovybė. Kad mes žinotume vieninteles teisingai skelbiamas idėjas, galinčias turėti poveikį naujo žmogaus formavimui. Vertė eiti ir į įvairias demonstracijas. Turiu prisipažinti, stengiausi išvengti ir vieno, ir kito, nes jaučiau, kad tai man yra svetima. Kaip ir svetima paklusti kieno nors diktatui.

Šių dienų Lietuvoje yra nemažai žmonių, kuriuos apėmė konjunktūrizmo, prisitaikymo nuotaikos tam, kad išgyventų arba, kad gyventų be jokių rūpesčių. Gal V.Simonko ir kiti jau užsimena, jog ateina metas prisiminti laikus, kai vyko demonstracijos su raudonomis sovietinėmis vėliavomis? Tik dabar tektų pasirūpinti vaivorykštės spalvų vėliavėlėmis. Kad tik kas nors nepamanytų, jog žmogus turi neteisingą pasaulėžiūrą.

Kartais pamąstau, kas nutiktų Lietuvoje dirbančiam užsienio šalies ambasadoriui, kuris dėl vertybinių pažiūrų atsisakytų dalyvauti šiame renginyje. Tarp jų ir dėl to, kad gėjų teisių gynimo politika neretai tampa diktatu, o ne laisvos valios išraiška. Ar jis nebūtų išmestas iš darbo už tai, kad pasipriešino šiai naujai ideologijai, kuri, atrodo, vis labiau daroma svarbiausia ES, svarbesne net už ekonominę, energetinę, užsienio ar saugumo politiką. Ir privaloma visiems. Tačiau kas nusprendė, kad Europos žmonės nori gyventi pagal šią ideologiją? Jei taip priverstinai brukamos šios normos, gal reikėtų surengti palaikymo akciją mažam Prancūzijos miestelio merui, kuris, nepabūgęs grasinimų atsidurti už grotų, atsisako sutuokti gėjų porą, nes tokie yra jo įsitikinimai. O įsitikinimų gynimas iki šiol visada buvo viena svarbiausių europinių vertybių. Juo labiau kai ginamos vertybės, ant kurių pamatų ir buvo sukurta Europa.

Beje, dėl gėjų eitynių Vilniuje nereikėtų kelti tiek daug triukšmo. Kiekviena visuomenės grupė turi teisę reikšti savo balsą, o ažiotažas tik sureikšmina renginį, kuris be tų užsienio svečių būtų visiškai nežymus ir neskaitlingas Lietuvos įvykis.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"