TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai teismai virsta neteisingumo bastionais

2012 03 01 6:13

Po tūkstantinio mitingo, vykusio praėjusį trečiadienį prie prezidentūros, įsisuko valdžios mašina Seime - aiškinamasi galimas Lietuvoje tvyrančio neteisingumo priežastis.

Kol kas ji bando atskleisti tik vieno labai mįslingo įvykio aplinkybes, susijusias su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimu iš darbo, ir įvairių valdžios institucijų bei asmenų veiksmus šioje istorijoje. Kiekvieną dieną nuo minėto trečiadienio "ant kilimo" į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžius buvo kviečiami atsakyti į klausimus įvairaus rango valstybės pareigūnai, įskaitant net premjerą, o prezidentei nutarta įteikti jau suformuluotus klausimus. Teisinėje demokratinėje valstybėje, kurioje parlamentui skirtas labai svarbus vaidmuo, atlikti panašius veiksmus, aiškintis ir neteisingumo priežastis, turėtų būti norma, bet iki šiol to nenorėta suprasti.

Tačiau pareigą valdžiai vykdyti politiką ir atsižvelgti į teisingumo normas gali priminti žmonės. Tai ir buvo padaryta praėjusį trečiadienį. Šį žmonių balsą išgirdo ne tik Seimas. Mažai kas atkreipė dėmesį į kitą faktą: praėjus vos kelioms dienoms po mitingo sujudo ir teismai. Netrukus gali pajudėti iš mirties taško ir ketverius metus vilkinta Darbo partijos byla, nes teismas kažin kodėl tik dabar suprato, jog šioje byloje galima paskirti valstybės gynėjus.

Teisėjai ir prokurorai vienu balsu tvirtina, kad kaltinamieji - Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir šios partijos frakcijos vadovas Seime Vytautas Gapšys - sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, nes nori sulaukti senaties. Patys kaltinamieji teigia, jog bylą vilkina prokurorai ir teisėjai. Kas teisus, o kas ir ne, galima išsiaiškinti tik išgirdus abiejų šalių argumentus. Tačiau faktas, kad byla vilkinama.

O kol visa tai vyko, Lietuva gyveno neteisinės nedemokratinės valstybės gyvenimą, nes pasitaikė ir tokių atvejų, kai opozicijai Seime vadovavo žmogus, kaltinamas šioje byloje labai rimtais nusikaltimais. Partijos lyderis V.Uspaskichas samprotauja apie tai, kokius postus po rinkimų norėtų turėti Vyriausybėje, nors byloje jis įvardytas kaip nusikalstamos organizuotos grupės dalyvis. Byloje pateikti kaltinimai, kad šios partijos sąskaitoje per keletą metų buvo nuslėpti arba nežinia iš kur atsirado net 25 mln. litų.

Pats V.Uspaskichas tikina, jog šie kaltinimai - politizuoti. Bet tada vėl neaišku, kodėl jis arba jo komandos nariai nesiėmė priemonių bylai paspartinti, kad teismas įvykdytų teisingumą. Kadangi byla tiek laiko vilkinta, Lietuvoje gali susidaryti paradoksali ir žmones labai demoralizuojanti situacija - po rinkimų į valdžią gali ateiti partija, kuriai vadovauja, prokurorų teigimu, nusikalstamos organizuotos grupės dalyvis.

Tai ne vienintelė byla, kurioje įsipainioję politikai ir kuri gali būti nutraukta dėl senaties. Taip atsitiko buvusio "Tvarkos ir teisingumo" partijos nario, buvusio Vilniaus vicemero, o dabar parlamentaro Evaldo Lementausko bylos atveju (kol jis dar nebuvo tapęs Seimo nariu). Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas atvirai pripažįsta, jog bylų vilkinimas yra teisingumo rykštė, bet nemato būdų, ką būtų galima padaryti, kad bent jau kai kuriose bylose, kurios įvardijamos kaip rezonansinės ar prioritetinės, to vilkinimo sumažėtų. Pasak jo, teismo proceso dalyviai žino įstatymų landas, leidžiančias vilkinti bylas, ir tuo naudojasi. Viena iš tokių galimybių - advokatų keitimas. Tai daryta ir Darbo partijos byloje. Bet kai Lietuvos žmonės pareikalavo daugiau teisingumo, teismai irgi suprato, kad reikia imtis spręsti įsisenėjusio neteisingumo savo kieme problemas.

Mitinge prie prezidentūros apie teismus dar nebuvo kalbama. Kaip ir apie prastą Generalinės prokuratūros darbą, praktiką sekti valdžiai neįtinkančius žmones šalies Valstybės saugumo departamento (VSD) pajėgomis arba ten pat sukurtomis pažymomis sunaikinti kam nors aukštai sėdinčiam valdžioje neįtinkančio asmens, pareigūno gyvenimą bei karjerą. Nekalbėta ir apie politinės korupcijos epicentrą - mūsų valstybės parlamentą, dabar veikiančią supuvusią korumpuotą parlamentinių partijų ir jų maitinimo valstybės lėšomis sistemą, apie neįtikimą valstybės uždarumą nuo visuomenės.

Visų aktualių klausimų, susijusių du dabartiniu neteisingumu šalyje, per vieną mitingą neaptarsi ir juo labiau nepateiksi visų siūlymų, kaip tą teisingumą būtų galima įgyvendinti. Tačiau tai buvo kelio pradžia, kurio signalą kai kurios valdžios institucijos jau aiškiai išgirdo. O mūsų pastangos siekiant valstybėje teisingumo ateityje turėtų tik stiprėti, bet viskas priklauso nuo žmonių. Ar jie vėl ateis, gal dar didesnėmis pajėgomis, į kitą akciją, ar pareikš savo balsą, papildę jį ir naujais reikalavimais, ar dėl šio tikslo susitelks įvairios visuomeninės organizacijos ir atskiri visuomenininkai.

Norėčiau tikėti, kad taip. O neteisingumo bastioną teismuose jau judina ir patys gyventojai. Dar visai neseniai per vieną diskusiją generalinio prokuroro pavaduotojas klausė: jeigu žmonėms toks svarbus teisingumas, kodėl jie neateina į teismo posėdžius, nepasidomi, kaip ten viskas vyksta? Tada sakiau, jog perduosiu šią žinią. Galima pasidžiaugti, kad šiandien vienas po kito kyla aktyvūs žmonės remti teismuose tų, kurie, jų nuomone, į kaltinamųjų suolą pateko tik todėl, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Vieni negali likti abejingi nesuprantamai ilgai vilkinamai pedofilijos bylai, kiti gina jaunąją Eglę Kusaitę, kurią VSD, bendradarbiaudamas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, kaip teigia visuomenininkai, norėjo paversti teroriste.  O visuomenės palaikymo banga tų, kurie atsiduria teismo suole dėl savo pilietinės pozicijos, tik auga. Didžiulė minia žmonių ateina paremti mokslo žmogaus Leto Palmaičio, nusprendusio mesti iššūkį prokurorams, jau steigiamas visuomeninis komitetas ginti Naglį Puteikį, kurį prokurorai laiko kaltu dėl to, kad jis pasipriešino įtakingų asmenų norams subjauroti Klaipėdos senamiestį moderniais pastatais. Visuomenininkai telkiasi ginti ir Donatą Jančarą iš Pagėgių. Šis vyras pateko į kaltinamųjų suolą tik todėl, kad norėjo žinoti, kas bus jo miesto seniūnas, kurį valdžia siekė rinkti už uždarų durų. Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas drauge su kitais visuomenininkais ir profsąjungų aktyvistais jau dalyvavo teismo procese, kuriame buvo nagrinėjama vienos medikės, profsąjungos narės byla, - su ja bandyta susidoroti. Kiek dar tokių neteisingumo pavyzdžių esama Lietuvoje?

Siekiant valstybėje teisingumo būtina sugriauti ir šį neteisingumo bastioną. Ne griauti teismų sistemos, kaip tokios, bet kreiptis į teisėjus, raginti juos priimti sprendimus, atsižvelgiant į savo sąžinę ir įstatymus, o ne į įtakingų asmenų pageidavimus. Žinoma, ne visi bus pasirengę gyventi pagal dėsnius valstybės, kurioje turi būti daugiau teisingumo. Tada tokius teisėjus reikia priversti atsisakyti savo darbo. Juos turi pakeisti kiti, jauni žmonės, kurių idealizmu teko įsitikinti dėstant universitete. Jų tikrai yra. Tikiu, kad jauni žmonės parems mūsų pradėtą žygį už teisingumą, bet svarbiausia, kad pačiame neteisingumo bastione - Lietuvos teismuose - irgi prabustų sąjūdis už teisingumą, kad kiekvienas ten dirbantis asmuo paklaustų savęs: ką asmeniškai galiu padaryti, kad mūsų valstybėje būtų daugiau teisingumo, ir nelauktų, kol mitingas ateis prie jų sienų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"