TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kai žinojimas atleidžia nuo kaltės

2013 09 26 6:00

Praėjusių metų pabaigoje užimdamas vidaus reikalų ministro postą žmogus, kadaise norėjęs tapti prezidento patarėju ir įvesti šalyje „dekretinį valdymą“, kaip jam imponavęs Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, pažadėjo įvykdyti esminę reformą patikėtoje sistemoje. Pirmiausia – jau nuo šių metų gegužės išrūpinti didesnius atlyginimus policijos pareigūnams, nes be to tikėtis pažangos esą neįmanoma.

„Deja, žengti tokio žingsnio, žinant, kokia situacija yra su valstybės biudžetu, greičiausiai nepavyks“, - šį balandį, nudelbęs akis, Seime prisipažino ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Ir vos po mėnesio, lyg pamiršęs „situaciją su valstybės biudžetu“, ėmė viešai girtis, kaip kartu su pavaldžiu Bendrosios pagalbos centru (BPC) per trejus metus Lietuvoje įdiegs sistemą, pagal kurią automobiliuose įmontuoti įrenginiai automatiškai praneš apie eismo įvykius ir iškvies pagalbą. Kartu su ilgamečiu ir vieninteliu BPC vadovu Artūru Kedavičiumi jis greitai suskaičiavo, kad suplanuotiems darbams prireiks apie 60 mln. litų.

Tuo metu D.A.Barakauskas nė puse žodžio neužsiminė, kad tokių pinigų BPC, o veikiau jo vadovui, Valstybės kontrolės teigimu, nuo veiklos pradžios vėjais jau paleidusiam beveik 50 mln. litų, už kuriuos turėjo būti įdiegta gal net pati svarbiausia BPC funkcija – atsakymo į pagalbos skambučius ir skambinančiojo buvimo vietos nustatymo sistema, patikėti nederėtų.

Tad dabar, po banditų išniekintos ir gelbėtojų iš BPC neprisišaukusios moksleivės žūties, vidaus reikalų ministras, vos prieš savaitę viešai pasidžiaugęs, kad smurtinių nusikaltimų Lietuvoje mažėja, ieško kaltųjų ir gindamasis tikina, jog apie jungtinės sistemos problemas perduodant skambinančiųjų duomenis žinojo: ta informacija jį esą pasiekė praėjus vos dviem mėnesiams nuo darbo pradžios. Ir jau tada jis norėjęs keisti BPC vadovą A.Kedavičių.

Paskaičiuokime: D.A.Barakauskas ministrą žaidžia nuo praėjusių metų gruodžio 13-osios. Vadinasi, apie netvarką BPC jis žinojo dar vasario mėnesį. Ar kalbėjo tuo metu ministras apie atsakingų asmenų atsakomybę? Nekalbėjo. Bet dalytis valstybės pinigus be garantijos, kad jie vėl nepradings neaišku kur be apčiuopiamo rezultato, su tais pačiais asmenimis planavo ir dar visiems gyrėsi.

Kitas dalykas: tas pats D.A.Barakauskas dabar guodžiasi, kad BPC vadovas A.Kedavičius „mažai šnekėjo ir neinformavo“ nei jo, nei premjero apie esančias problemas. Jei tikėsime tuo, teks patikėti, kad ministrai – ne premjero ar koalicijos partnerių pasirinkti Lietuvos gyventojai, bet Viešpaties angelai, į postus nuleisti tiesiai nuo balto debesies. Tyri savo nežinojimu, nors apie tai, kas darosi BPC šešėlyje, nežinoti tiesiog neįmanoma. Tuo labiau kai politikoje esi dešimtmetį, o pastarąsias kelias kadencijas imi algą Seime, į kurį suplaukia visos panašios žinios.

Kur buvo tuometis Seimo narys D.A.Barakauskas, kai 2009-ųjų pavasarį atsakingos institucijos, o pirmiausia – BPC ieškojo pasiteisinimų, kodėl beveik parą Danijos piliečio bute įkalinta, mušama ir prievartaujama studentė, skambinusi ir prašiusi pagalbos (ne gūdžiame miške, bet Vilniaus senamiestyje), buvo išvaduota tik praėjus daugiau kaip 5 valandoms po skambučio? Ir kai sukilus visuomenei, tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė, kad jam pavaldus BPC toje situacijoje elgėsi teisingai?

Ką veikė tautos atstovas D.A.Barakauskas, kai tų pačių metų rudenį žudikas aukos namuose mirtinai peiliu užbadė verslininką Ernestą Mejerį, tris kartus susisiekusį su BPC, tiksliai nurodžiusį savo adresą, bet pagalbos taip ir nesulaukusį? Ir kodėl politikui tiko (nes jokių jo iniciatyvų tvarkai įvesti nebuvo) A.Kedavičiaus arogantiškas pareiškimas, kad priekaištai BPC – ir vėl nepagrįsti?

Pagaliau kokioje erdvėje prieš pat rinkimus, atvėrusius jam kelią į ministro postą, 2008-ųjų rudenį plūduriavo D.A.Barakauskas, kai Valstybės kontrolė viešai paskelbė išvadas, kad BPC eikvoja jam skirtus pinigus, bet nesugeba atlikti elementarių funkcijų? Ir kai valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė politikams guodėsi, jog dėl BPC veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o ši nutarė, kad audito metu atskleistų pažeidimų tirti nereikia?

Kai 2007-ųjų rudenį girtas padaras policininko uniforma Skuodo rajone suvažinėjo tris taikiai iš mokyklos ėjusius vaikiukus, tuometis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, poste dirbęs mažiau nei metus, atsistatydino, nes tik taip galėjo priversti atsakomybę prisiimti policininkų vadovą Vytautą Grigaravičių. Ministras D.A.Barakauskas, taip pat jau metus einantis pareigas, lipti nuo sosto nesirengia. Ar jis drįs pareikalauti, kad už „darbą“ atsakomybę prisiimtų amžinasis BPC vadovas, taip pat neaišku. Nes neįtikėtina, kad taip pasielgtų žmogus, galintis pasakyti „Aš žinojau“, bet nė už ką neištariantis „Esu kaltas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"