TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaimynai

2016 09 10 14:00

Rinkimai artėja ne tik Lietuvoje. Rugsėjo mėnesį savo parlamentus renka mūsų kaimynės Rusija ir Baltarusija – šalys, svarbios Lietuvai tiek saugumo, tiek ekonominiu požiūriu. 

2016 metų pirmąjį pusmetį į Baltarusiją eksportuota beveik 4 proc. viso Lietuvos prekių eksporto, į Rusiją –13 proc. O jei dar prisimintume 50 km nuo Vilniaus baltarusių statomą Astravo atominę elektrinę ir nuolat prie Lietuvos sienų rengiamus Rusijos karinius manevrus, tai Lietuvai tikrai turėtų rūpėti, kokių permainų galima tikėtis po parlamento rinkimų tose šalyse.

Bet apie ten vykstančius rinkimus žinoma mažai, atrodo, net politologai nelabai domisi, kokių pažiūrų žmonės yra kandidatų sąrašuose, ką jie galvoja apie mūsų tarpusavio santykius, kiek demokratiški yra rinkimai.

Turime nemažą būrį įvairių Rytų partnerystės valstybių tyrimo centrų, o valstybės užsienio politikoje ši kryptis yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Bet peržvelgus tų centrų ir Užsienio reikalų ministerijos internetinių svetainių puslapius, galima sužinoti visai kitus dalykus, tik ne apie tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Išsamesnės priešrinkiminės analizės nepavyko rasti nei vienoje iš šių svetainių.

Nelabai daug galima sužinoti apie rinkimus ir žiūrint oficialius Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalus, nuosekliai įgyvendinančius politinės propagandos politiką. Jie stengiasi įteigti, kad yra prezidentas A. Lukašenka ir prezidentas A. Putinas, tie viską žino ir visada pasakys, ką reikia daryti. Tik nelabai aišku, kodėl panašių nuostatų, ruošdami savo reportažus, laikosi ir Lietuvos televizijos žurnalistai.

Naivūs net rimtų Rusijos verslininkų pareiškimai, jog svarbu, kad apie problemą sužinotų V. Putinas, o tada viskas ir bus išspręsta, liudija apie susiklosčiusias ne itin demokratines tendencijas kaimyninėse šalyse.

Ar rinkimai gali šias tendencijas pakeisti? Juolab, kad abi mūsų kaimyninės valstybės turi rimtų ekonominių problemų.

Neaukštos naftos kainos turi įtakos Rusijos valstybės biudžetui, kurio pajamos per trumpą laiką sumažėjo beveik dvigubai, o tai savo ruožtu atsiliepia socialinei sferai, darbuotojų atlyginimams, kurie 2015 metais sumažėjo 35 proc. ir dabar sudaro vidutiniškai apie 400 eurų.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad praėjusiais metais beveik 4 proc. smukusi Rusijos ekonomika šiemet mažės menkiau negu 1 proc. ir nedidelio ūkio atsigavimo tikimasi tik 2017 metais. Dėl valiutos kurso smukimo dolerio ir euro atžvilgiu pabrango daug pirmo būtinumo importinių prekių, gyventojams, pasiskolinusiems būstui užsienio valiuta, sunku grąžinti paskolas, įmonėms sunku dirbti, nes jos gali gauti tik trumpalaikes paskolas.

Sunku pasakyti, ar pergalingų mažų karų politikos užteks nuraminti gyventojų nepasitenkinimą ekonomikos raida.

Propaganda verčia rusus jaustis užsienyje nuskriaustais, paprastai jie garsiai kalba, nešioja marškinėlius su užrašu „Rosija“ ir visaip siekia parodyti, kokie jie svarbūs. Iš tiesų, toks elgesys tolimesniems kaimynams Europoje yra menkai suprantamas, visi gūžčioja pečiais ir galvoja, kas čia tiems rusams pasidarė. Bet rusų tautos nuoširdumas ir sumanumas turbūt niekur nedingo, tik klausimas, ar nauji rinkimai gali atvesti į valdžią žmones, nebijančius gerbti save ir kitus. Tada agresijos ir pykčio būtų mažiau.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad ir šiais metais tęsis Baltarusijos ekonomikos nuosmukis – numatoma, kad ūkis susitrauks 3 proc., o ir 2017 metais tendencijos vis dar bus neigiamos. Šaliai rekomenduojama sparčiau įgyvendinti rinkos reformas, pertvarkyti finansų sektorių, griežčiau prižiūrėti bankus. Nors besikeičiantis šalies valiutos kursas padeda absorbuoti neigiamą žaliavų kainų pasaulinėje rinkoje mažėjimo ir pagrindinio prekybos partnerio Rusijos ekonomikos nuosmukio įtaką, bet tai skaudžiai atsiliepia gyvenimo lygiui – baltarusių vidutinis atlyginimas sumažėjo iki 340 EUR.

Tiek Rusija, tiek Baltarusija puikiai supranta savo problemas, bet kaip jos bus sprendžiamos, nelabai aišku. Todėl parlamentų rinkimų pasisakymų analizė galėtų bent iš dalies nurodyti, kokią išeitį iš krizės mato būsimi ir galimi jų nariai, politinės partijos. Tai svarbu Lietuvai prognozuojant ir modeliuojant savo ateities strategiją.

Bet tiek seni, tiek nauji Lietuvos politinių partijų planai mažai ką pasako apie santykius su artimais ir tolimais kaimynais, neanalizuojami įvairūs tarpusavio santykių raidos scenarijai. Vis dar gajus provincialumo sindromas – svarbu būti pirmu savo kaime, kad „visos Kavarsko mergos į mane žiūrėtų“, o kas ten už lango – ne labai svarbu. Taip ir liekama Europos užsienio politikos paraštėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"