TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kainos auga? Rinkimai bus sotesni

2011 05 05 0:00

Blūdus įstatymų leidyboje mūsų krašte jau senokai priimta grįsti "Europos Sąjungos reikalavimais". Galopu šuoliuojančias maisto kainas - pasauliniu žaliavų brangimu ir kainų kilimu.

"Kalkite mus prie kryžiaus, galutinai sužlugdykite verslą", - rėkia tūlas perdirbėjas duetu su prekybininku, kai tik kas nors nedrąsiai pabando užlipti ant itin jautrios nuospaudos: ne dalimis, bet dešimtimis procentų augančios pelno maržos. Pagrindinis jas teisinantis argumentas: kaip danguje - taip ir žemėje, kainos kyla visur, kuo mes blogesni? Maža išlyga: pasaulio maisto kainų indeksas, šokęs į istorines aukštumas vasarį, jau kovo mėnesį sumažėjo 2,9 procento. Tuo metu mūsų šalelėje, kur sakmės apie alų midų geriančius ir stumbrais užkandančius didžiavyrius tikrai liko užmarštyje, o paramą maistu pernai gavo daugiau kaip pusė milijono gyventojų, žemės ūkio produktų kainos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šoktelėjo 34,8 procento. Čia - šįmet. Augo jos ir pernai: 2010-ųjų rudenį prekybos tinkluose maisto kainos didėjo nuo kelių iki keliasdešimt procentų.

Pernai valdžia griebėsi už galvos: maistas, pasirodo, brangsta! Premjeras Andrius Kubilius patvirtino neįžvelgiąs objektyvių priežasčių, kodėl "bendriausia prasme" produktų kainos turėtų didėti. "Net ir tie argumentai, kuriuos girdime viešoje erdvėje, kad dėl derliaus problemų Lietuvoje ar tarptautinėse rinkose gali pakilti grūdų kainos ir dėl to turėtų ženkliai padidėti produktų kainos, neturėtų būti rimta priežastis", - tikino Vyriausybės galva.

Žemės ūkio ministras bedė pirštu į perdirbėjus ir prekybininkus - tai dėl jų skurdžiukai nebeįperka pieno ir duonos. Prezidentė pasielgė dar griežčiau: pasikvietė didžiuosius prekybininkus ir, grūmodama piršteliu, prisakė krizės akivaizdoje elgtis solidariai, apmažinti savo apetitą, nes kitaip bus imtasi valstybinio kainų reguliavimo.

Vyriausybės paliepimu net buvo sudaryta speciali komisija. Jai Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas pateikė "stulbinančios" informacijos apie didžiųjų prekybos tinklų sąmokslą prieš pirkėjus, nepaprastai išpučiant savo pelno maržą pagrindiniams maisto produktams - pienui, duonai, cukrui, sviestui. Perdirbimo ir prekybos sektoriuose gali egzistuoti kartelinių susitarimų - drąsiai pareiškė Konkurencijos tarybos vadas. Gali egzistuoti, nes 4 didžiausi prekybos centrai mūsų krašte užima iki 80 proc. maisto produktų prekybos rinkos. Perdirbimo sektoriuje pieno gamyba sutelkta 3-4 įmonių rankose. Duonos rinkoje diriguoja 4, miltų - 3 didelės įmonės. Nuo jų valios priklauso kainos - smulkieji gamintojai priversti bėgti iš paskos.

Išimtis, prisiminkite, buvo minima tik kalbant apie mėsos kainas. Aukščiausios galvos tikino, kad tai priklauso nuo šioje srityje esančios didžiulės konkurencijos. Mėsos perdirbėjai tiesiai šviesiai drožė: kainų kelti neleidžia turgūs, kur be kasos aparatų prekiaujantys smulkieji - gal ūkininkai, gal perpardavinėtojai - sudaro nemalonią konkurenciją. Vyriausybei buvo iškelta oficiali sąlyga: šiurkščiai sakant, tokius prekeivius išvaikyti, o už tai perdirbėjai pažadėjo paremti stichine nelaime kraštui tapusį vienos nakties mokesčių perversmą.

Šiandien įsipareigojimas įvykdytas. Krašto mėsos turgūs ištuštėjo, smulkieji traukiasi iš prekybos ir pakuojasi lagaminus - emigruos. Netrukus jų vietoje stos perdirbėjų samdomi, jų kasos aparatais aprūpinti darbuotojai. Tik mėsos kainos - pasidžiaukime - jau nebesiskirs nuo prekybos tinklų. Ir nereikia aiškinti, kad tokiu būdu Vyriausybė suvaldė nelegalią prekybą. Tuo būtų galima patikėti, jei kasos aparatais tarškintų batų, puodų, sijonų ir kitokių prekių pardavėjai didžiosiose prekyvietėse, o pasienio nekirstų šimtai "fūrų" su kontrabandine, ar, kaip gražiai sakoma, "nelegaliai įvežama" mėsa ir daržovėmis. Kol to nepadaryta, pasilieku teisę tvirtinti, kad kasos aparatai tik mėsos prekeiviams - iš aukščiau sankcionuotas susidorojimas su šio rinkos segmento dalimi, tenkinant perdirbėjų ir už jų stovinčių didžiųjų prekybininkų konkretų interesą, kitose srityse jau išvirtusį į oligopolinį veikimą.

Sėkmingai įgyvendinusi planą turguose, baisėtis augančiomis maisto kainomis liovėsi ir Vyriausybė. "Tikrai apgailestaujame, kad tos kainos kyla, bet neįsivaizduoju, ką čia Vyriausybė galėtų padaryti. Manau, reikia įvertinti tai, kad kyla apskritai pasaulyje maisto prekių kainos. Tai čia mes nesame kažkuo išskirtiniai", - vos prieš kelias savaites pareiškė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Prezidentė, tiesa, savo pažadą įvykdė: Seimui buvo pateiktos ir palankiai įvertintos jos iniciatyva parengtos Konkurencijos įstatymo pataisos. Pagal jas įmonėms ir jų vadovams už kartelinius susitarimus bei nesąžiningą konkurenciją leidžiama skirti baudas, atgrasančias nuo tokio veikimo ir proporcingas visuomenei daromai žalai.

Viskas teisinga, tik ar bus kam tas baudas skirti? Konkurencijos taryba, pernai prabilusi apie galimus prekybininkų ir perdirbėjų kartelius, be to, savo iniciatyva pradėjusi nevaldomo kainų augimo tyrimą, iki šiol rezultatų nepateikė. Iš tarnybos jau girdėti balsų, kad tokie darbai dažnai užtrunka ir kad net juos atlikus piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi sunkiai įrodomas.

Ką gi, konkurencijos stebėtojai kalba iš savo patirties. Dar 2007-aisiais buvo kilęs panašus vajus: tąkart patys Žemės ūkio rūmai, pasipiktinę kylančiomis maisto produktų kainomis, kreipėsi į tuometį premjerą Gediminą Kirkilą, prašydami kompetentingai institucijai pavesti parengti studiją, kad būtų ištirta, kokią maisto produktų kainos dalį gauna žaliavų augintojai, perdirbėjai ir prekybininkai, taip nustatant "galimus rinkos dalyvių piktnaudžiavimo ir kartelinių susitarimų atvejus". Konkurencijos taryba kartelinio susitarimo maisto sektoriuje - ir tarp pienininkų, ir tarp mėsininkų, ir tarp duonos augintojų - ieškojo dvejus metus. Įtarimus, keltus žemdirbių ir vartotojų atstovų, tarybos atliktas tyrimas iš dalies patvirtino. Kas už kainų didėjimą atsakė? Niekas. Kas mokėjo įstatymų nustatytas milijonines baudas? Niekas. Kitais metais, 2008-aisiais, įvyko Seimo rinkimai, kurių metu didieji perdirbėjai oficialiai, o prekybininkai, kaip kalbama, ne taip viešai, parodė deramą solidarumą, įstatymų nustatyta tvarka paremdami dėl vietos prie įstatymų leidybos ir jų vykdymo kontrolės mechanizmų besikaunančias partijas.

Ar Konkurencijos tarybos dabar atliekamas tyrimas duos laukiamą rezultatą? Vargu bau. Kitais metais ir vėl vyks Seimo rinkimai. O perdirbėjai ir prekybininkai, tegu pravardžiuojami kartelininkais ar kitais negražiais žodžiais, yra svarios paramos davėjai. Partijoms - per rinkimus, skurdžiukams - labdaros akcijomis. Viskas gerai ir teisingai, ar ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"