TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip atremti Rusijos galias

2014 03 06 6:00

Lemtingi įvykiai klostosi Ukrainoje. Įtampa nuolat didėja. Sunku prognozuoti, kas nutiks artimiausiu laiku, tačiau akivaizdu, kad esame liudininkai padėties, kai atverčiamas naujas istorijos lapas.

Tomas Venclova neseniai kalbėjo, esą „juodasis pranašas“ Edwardas Lucasas, nuolat minintis Rusijos agresyvumą ir naują šaltąjį karą, dar kartą suklydo, nes Vladimiras Putinas nebus toks kvailas, kad pultų Ukrainą. Deja, kaip liudija įvykiai, teisesni buvo tie, kurie teigė, jog Rusijos politika nemenka dalimi laikosi šaltojo karo laikų tęstinumo. Žlugo daugelio puoselėta svajonė apie laisvą Europą nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo kalnų. Nepasitvirtino garsūs patikinimai, kad šaltojo karo stereotipai nebetinka šiandienos vertinimams. Ribotos pasirodė kalbos apie tai, jog demokratijos žavesys ir ekonominiai interesai yra svarbiausi žemyną valdantys veiksniai.

Iš tiesų Rusijos agresija atrodo nelogiška, nenaudinga visų pirma V.Putinui, pačiai Rusijai. Ši šalis pastaruoju metu dėjo daug pastangų ir lėšų pudruodama savo įvaizdį. Nepagailėta 50 mlrd. JAV dolerių Sočio olimpiadai, milijardai skiriami oficialiems ir šešėliniams tarptautiniams žiniasklaidos projektams. Tie pinigai liko išmesti į balą, nes dabar Rusijos įvaizdį formuos ši agresija.

Visam pasauliui stebint Rusija sulaužė tarptautinę teisę, de facto okupavo Krymą, o V.Putinas viešai pareiškė, kad jo šalis niekuo dėta. Ar iš tikrųjų jis, kaip teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, prarado ryšį su realybe? Kažin... Tai, ką daro Rusija, yra dėsninga. Žinoma, jos žingsnis neprotingas ir žalingas, jei laikysimės požiūrio, kad V.Putino, kaip demokratinės valstybės prezidento, svarbiausias tikslas - Rusijos gerovė ir lygiateisiai ryšiai su kaimynais. Bet juk V.Putinas – autoritarinis vadovas, siekiantis bet kokia kaina stiprinti valdžią. Rusijos ekonomikos ir šiaip laukė ne geriausios dienos, vis daugiau ėmė rastis žmonių, pavargusių nuo režimo, tad pradėti agresiją yra geriausias būdas sutelkti rankose neribotą valdžią. V.Putinas tai žino dar nuo Čečėnijos karo laikų. Krymas okupuotas, ir nuo šiol pagal labiausiai tikėtiną scenarijų jis liks neoficiali Rusijos dalis. Nieko naujo – pusiasalis įsilies į pietinį nepripažintų Rusijos kontroliuojamų teritorijų žiedą, kurį šiuo metu sudaro Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija. Tačiau Rusija pralaimėjo gerokai daugiau – ji galutinai prarado Ukrainą. Sužlugdytas ir ambicingiausias V.Putino projektas Eurazijos sąjunga - laisvosios prekybos erdvė, svajonėse galbūt galėjusi mesti iššūkį net ES. Dabar visiems, taip pat ir Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, turėtų būti aišku, kad ne prekyba šioje sąjungoje yra svarbiausias dalykas, ir kieno čia visą laiką turės būti viršus.

Kaip po šios okupacijos keičiasi Lietuvos padėtis? Žinoma, Lietuvai tai bloga naujiena. Rusija tebėra viena svarbiausių prekybos partnerių, nors jau kurį laiką buvo matyti, kad kliautis tokia partnere sunku. Paaštrėjus Rusijos ir Vakarų santykiams, ekonominiai ryšiai su Rusija bus paženklinti dar didesne rizika. Tiesa, nemažai Lietuvos įmonių jau pajėgios palyginti lengvai persiorientuoti į kitas globalaus pasaulio erdves. Tai įrodė incidentas, kai Rusija keliems mėnesiams uždraudė pieno importą iš Lietuvos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) darbo grupė neseniai paskelbė Minkštosios Rusijos sulaikymo strategijos projektą. Po šios invazijos strategijos kūrėjų uždavinys palengvėjo – nebereikės įrodinėti, kad problema iš tikrųjų yra. Grėsmė reali, nors, kita vertus, ją galime matyti ne tokioje dramatiškoje šviesoje – paaiškėjo, kad Rusija vadovaujasi pasenusiomis XIX amžiaus kategorijomis. Šiandien ši šalis nelabai turi kuo apžavėti, nebent gali pasiūlyti nacionalizmą, kuris yra atstumiantis. Rusijos barstomus popkultūros blizgučius dabar nustelbė atsivėręs tikrasis jos veidas. Žinoma, kaip atskleidžiama strategijoje, Rusijos taikomi metodai gali kelti sąmyšį Lietuvoje ir trukdyti mūsų valstybei labiau suartėti su Vakarais. Joje aptinkama gana įdomių faktų – pavyzdžiui, kad Lietuvos emigrantų spaudą JAV ir kitose Vakarų valstybėse kontroliuoja su Rusija susijusios bendrovės. Kita vertus, į vieną vietą suplakama pačios Lietuvos politikų, visuomenės silpnumas, neišmanymas, primityvi mąstysena ir Rusijos kryptingai vykdomi veiksmai, ir tai yra strategijos silpnybė. Kaip pavyzdį galima paminėti referendumą dėl Visagino atominės elektrinės, kuris čia traktuojamas kaip Rusijos sąmokslo dalis. 2012-ųjų liepą TS-LKD ir jų koalicijos partneriai nebalsavo už referendumo paskelbimą, tačiau nereiškė ir protesto. Tuometis premjeras Andrius Kubilius viso labo kalbėjo, kad referendumas nėra labai reikalingas, nors pripažino, jog tema žmonėms esanti patraukli. Tik dabar, praėjus pusantrų metų, referendumas pradėtas piešti dramatiškomis spalvomis.

Tipiškas pavyzdys yra 2012 metų istorija, kai TV3 transliavo pirmą kartą rengiamus Lietuvos popmuzikos M.A.M.A. apdovanojimus, o LNK tuo metu į eterį paleido „Šuriko nuotykius“. Šuriko reitingai nokautavo M.A.M.A., bet, manau, tąkart apsieita be Maskvos rankos. Tą patį galima pasakyti apie strategijoje minimas šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventines televizijų laidas – jų redaktoriai tiesiog eina lengviausiu keliu. Žinoma, čia kyla klausimas apie šių žmonių vertybes, etiką.

Tenka sutikti su strategijos konstatavimu, kad provincijoje vyrauja antieuropietiškos, antivakarietiškos pakraipos spauda, beje, pačios žemiausios žurnalistikos kokybės. Tik ir vėl - dėl to kalta toli gražu ne vien Maskva.

Kad būtų sumažinta Rusijos „minkštoji“ įtaka, strategijoje siūloma įvesti žiniasklaidai naujų reikalavimų, įvairių apribojimų. Kažin ar tai būtų efektyvu. Kyla abejonių, ar verta siūlyti naujas žiniasklaidos skaidrumo priemones, kai jau daug metų nesugebama įgyvendinti egzistuojančių elementarių nuostatų – deklaruoti savininkus, atskirti jų interesus nuo redakcijos darbo, žymėti užsakomuosius straipsnius ir t. t. Daug efektyviau būtų stiprinti nacionalinę žiniasklaidą pasitelkiant įvairius projektus, mokesčių politiką. Pradėti reikėtų nuo nacionalinio transliuotojo, neužmiršti regionų spaudos. Gal šio akcento strategijoje stinga dėl to, kad TS-LKD toli gražu negali pasigirti šios srities laimėjimais per savo valdymo metus. Tačiau tokiu atveju vertėtų atvirai pripažinti klaidas. Ilgesnėje perspektyvoje iškeltus tikslus galima pasiekti vieninteliu būdu – stiprinant švietimo sistemą, ir toli gražu ne tik sutelkiant dėmesį tiesiogiai į patriotizmo ugdymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"